Artėja laikas, kai daugelis turės pateikti metines pajamų deklaracijas mokesčių inspekcijai. Neretai deklaracijų pildymai prasideda likus nedaug laiko iki jų pateikimo. Tuomet kyla daug nerimo, kaip jas teisingai užpildyti. Aiškintis nebėra kada, tenka prašyti pagalbos iš geriausiai mokančių naudotis elektroninėmis sistemomis ir geriausiai žinančių, ką reiškia kiekvienas pildomas laukelis, ir kodėl įvairūs skaičiai yra, kokie yra. Nors vertimų biuras „Ars libri“ ir neteikia deklaracijų pildymo paslaugų, kurios padėtų visai „žaliems“ mokesčių mokėtojams, jo darbuotojai taip pat privalo išmanyti apie šiuos finansinius dokumentus. Vien per šį mėnesį gavome apie 300 lapų finansinės medžiagos vertimui. Stresas mums kyla taip pat, kaip ir pildantiesiems deklaracijas elektroniniu būdu. Visų pirma, nors turime didelę vertėjų bazę, finansinius tekstus patikime versti tik labiausiai patarusiems. Šie tekstai yra labai specifiniai, juos verčiant būtina vartoti tiksliai nustatytą terminiją. Vienas iš pavyzdžių – net jei lietuvių kalbą yra panašiai skambančių kelių terminų, tai nereiškia, kad jie panašiai skambės ir anglų kalba. Lietuvių kalboje yra terminai „bendrasis pelnas (nuostoliai)“ ir „pelno (nuostolių) ataskaita“. Atrodo, kad dėmuo „pelnas (nuostoliai) visada į anglų kalbą verčiamas vienodai, tačiau pagal finansinę terminologiją pirmasis terminas verčiamas į „gross profit (loss)“, o antrasis į „income statement“, nors paprastai „income“ reiškia pajamas. Taigi tai labai atsakingas darbas, po vertėjo tekstus tikrinantis redaktorius taip pat turi būti susipažinęs su finansinių tekstų specifika, jis privalo visus terminus tikrinti žodynuose. Todėl redaktoriai jau iš anksto prieš vertimo pradžią surašo atmintines, kurios vertėjams siunčiamos kartu su tekstu vertimui. . Taisyklės primenamos nuolat tam, kad priprastų vertėjas jų laikytis vis laiką.
Kalbant apie finansinius tekstus neišvengiamai suduriama su skaičiais, dideliais skaičiais. Čia svarbus yra atidumas, kad nebūtų vertime palikta originalo skaičių skyryba, pvz., lietuvių kalba rašant tūkstančius, kas tris skaitmenis dedami tarpai, o anglų kalba – kableliai: 10 000 lietuviškai, bet 10,000 angliškai. Kai baigiasi sveikasis skaičius, pagal lietuvių ir daugelio kitų kalbų taisykles, po jo rašomas kablelis, tačiau anglų kalba rašomas taškas, pavyzdžiui, 1,22 lietuviškai, bet 1.22 angliškai. Nesilaikant šių taisyklių, vertimo teksto skaitytojas, nemokantis originalo kalbos gali būti suklaidintas, pavyzdžiui, vietoj euro su centais matyti milijonus dėl palikto kablelio vertimo tekste. Tuomet pasekmės gali būti skaudžios, gali tekti keliasdešimties puslapių medžiagą perspausdinti, tai kainuos ir papildomai laiko ir pinigų.
„Ars libri“ tikslas yra užtikrinti, kad klientų vertimai visada būtų taisyklingai išversti, kad juos iškart būtų galima naudoti ir su jais dirbti. Todėl mūsų redaktoriai nuodugniai išanalizuoja tekstus dar prieš juos verčiant, kad žiūrint jau išverstą tekstą būtų galima tik patikrinti patį žodinį turinį. Finansinius tekstus verčiantys specialistai turi mokėti tiek paprastai, tiek sudėtingai paaiškinti tokių dokumentų turinį ne tik savo gimtąją kalba, bet ir užsienio. Tik labai įsigilinęs ir puikiai išmanantis tą sritį vertėjas gali tiksliai perteikti turinį kita kalba. Terminai ir skaitmenys su kableliais ar taškais yra vieni iš tų būdų kalbėti užsakovo, o ne savo užsienio kalba. Institucijų pavadinimai taip pat turi būti visada rašomi vienodai, t. y. pagal tai, koks yra oficialius jų pavadinimas tam tikra užsienio kalba. Pavyzdžiui, Valstybinė Mokesčių Inspekcija verčiama į „State Tax Inspectorate“, nes toks vertimas yra ir oficialiame VMI tinklapyje. Stresą verčiant finansinius dokumentus šiuo sudėtingu laikotarpiu kelia ir tai, kad milžiniškos medžiagos vertimo tikimasi per savaitę ir natūralu, kad vienas vertėjas visko išversti nespėja. Todėl sutelkiamos visos įmanomos pajėgos tam, kad tekstą verčiant keliems vertėjams būtų išlaikytas terminologijos vientisumas, institucijų bei pareigų pavadinimai tame pačiame tekste turi būti visur tokie patys, pavyzdžiui, negali viename lape „vyriausioji finansininkė“ būti „senior financial officer“, o kitame „chief accountant officer“. Taip pat visur turi likti vienodas šriftas, formatavimas. Kartais verčiant kelių žmonių deklaracijas viename dokumente tarp pasikartojančių eilučių gali būti ir viena papildoma, kurios redaktoriai negali pražiopsoti, arba keli žodžiai, pavyzdžiui nuo 2014 metų į deklaracijos 36A laukelį įterpta „nebuvo draustas kaip pagal paslaugų kvitą žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikiantis asmuo“. Taip pat yra laukeliai, į kuriuos rašoma 0 arba nieko, ir išsiblaškiusiam vertėjui ar redaktoriui gali atrodyti, kad tarp šių reikšmių nėra skirtumo. Jis pamatomas, tik suvokiant tekstą ir į jį įsigilinus. Dėl šių priežasčių tekstus lygina ir skaito keli žmonės – juk vienam pervargusiam redaktoriui kur kas didesnė tikimybė praleisti mažas, bet reikšmingas teksto vietas.
Galime pasidžiaugti, kad nepaisant skubos ir jos sukeliamo streso, mums pavyksta pasiekti savo tikslą – vertimai pateikiami laiku ir kokybiški. Be to, versdami šiuos dokumentus, sukaupiame pakankamai medžiagos, kad kitais metais tokio paties pobūdžio vertimai mums vyktų greičiau ir terminologija išliktų ta pati. Padeda ir tai, kad darbuotojai vis labiau įgunda šiuos tekstus versdami ir redaguodami, todėl kitais metais nebereikia iš naujo mokytis apie finansus, užtenka tik prisiminti, kaip buvo dirbta anksčiau. Iššūkiai tenka nelengvi, tačiau mes ir esame tam, kad juos įveiktume. Tikime savo darbu, patirtimi ir pasitikime savo žiniomis, todėl nenuleidžiame rankų net esant sudėtingiausioms situacijoms.