Pasiruošimas Kalėdoms ir Naujiesiems metams jau įsibėgėjo. Kol dauguma dar renka dovanas artimiesiems, draugams ir kolegoms, kiti jau svarsto kokiais patiekalais nustebinti Kūčių ir Kalėdų metu. Besiruošiant didžiausioms metų šventėms ieškoma ne tik tradicinių, lietuviams įprastų gardėsių, bet ir Lietuvoje jau išpopuliarėjusių skanumynų iš užsienio šalių, kuriose Kalėdų tradicijos yra kiek kitokios. Tad kokiais patiekalais vaišinasi kitos Kalėdas švenčiančios tautos ir valstybės ir kaip šių šalių kontekste atrodo lietuviškas Kūčių stalas?
Štai vokiečiai Kalėdų dvasia pradeda gyventi jau lapkričio pabaigoje, lankydamiesi kalėdinėse mugėse (vok. Weihnachtsmarkt) ir ragaudami tradicinių skanėstų: marcipano, imbierinių meduolių (vok. Lebkuchen), vaisių pyrago (vok. Stollen) ir, žinoma, karšto vyno (vok. Glühwein) arba kiaušininio punšo (vok. Eirpunsch). Kalėdų išvakarės vokiečiams yra svarbesnės, nei pati Kalėdų diena. Kūčių vakarą valgomos šventinės vakarienės svarbiausias akcentas – kepta žąsis, patiekiama kartu su įvairiausiais kopūstais. Naujųjų metų išvakarėse mėgstama kartu su svečiais ruošti mėsos, sūrio, daržovių fondiu. Tikima, kad tą vakarą valgant patiekalus iš kiaulienos visus metus lydės sėkmė, tačiau jei valgysite paukštieną, Jūsų laimė nuskries kitur. Išeitis nevalgantiesiems mėsos – kiaulyčių figūrėlės, pagamintos iš marcipano.
Italai Kalėdų dieną mėgaujasi gausiai vaišėmis nukrautu stalu ir įvairiais tradiciniais Kalėdų saldumynais, būtent jie Kalėdų šventę italams daro ypatingą. Svarbiausias šventinio stalo akcentas, kurį italai mielai dovanoja ir eidami į svečius – pannetone. Tai iš Milano kilęs kupolo formos pyragas, kaip Kalėdinis saldumynas išpopuliarėjęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Ant kalėdinio stalo populiarumu panettone nenusileidžia ir cukraus pudra apibarstyta mielinė boba pandoro, džiovintų vaisių pyragas panforte ir migdoliniai sausainiai ricciarelli. Iki soties Kalėdiniu laikotarpiu prisivalgę saldumynų Naujųjų metų išvakarėse italai valgo lęšius, nes šių forma primena monetas – tikima, kad suvalgius lęšių kitais metais būsite turtingas.
Lietuviškasis Kūčių patiekalų stalas, palyginti su kitomis katalikiškosiomis šalimis, yra tradiciškai kuklesnis, nuosaikesnis, ruošiamas atsižvelgiant į religinę simboliką ir tradicijas. Svarbiausias visiems gerai žinomas įsitikinimas – neturi būti patiekta jokios mėsos, išskyrus žuvį, tačiau tikintiesiems dvasininkai pataria atsisakyti ir produktų, kuriems jaučiamas ypatingas potraukis: alkoholio, kavos, saldumynų. Kuklus maistas siejamas su susikaupimu, rimtimi. Lietuvoje Kūčių patiekalai turi simbolinę reikšmę – 12 patiekalų simbolizuoja 12 apaštalų arba 12 mėnesių, žuvis simbolizuoja apaštalus, vaisingumą, obuoliai –Rojaus medį, duona – stiprybę ir ištikimybę.
Tačiau ant mūsų palyginti asketiško Kūčių stalo taip pat yra ir gardumynų, dažniausiai ruošiamų tik kalėdiniu laikotarpiu – kūčiukų, aguonpienio ir kisieliaus. Jie tikrai sudomins ir svečius iš užsienio, tikriausiai jau ne kartą ragavusius tiek vokiškų, tiek itališkų kalėdinių saldumynų. Taigi, jei per šias Kūčias prie 12 patiekalų stalo sėsite kartu su svečiais iš užsienio ir siūlysite pasivaišinti tradiciniais lietuviškais patiekalais, prisiminkite, kad anglų kalba aguonų pienas vadinamas poppy milk, kūčiukai – poppy pastries, o kisielius – kissel, arba priklausomai nuo konsistencijos fruit soup ar fruit pudding. „Ars libri“ kolektyvas sveikina su artėjančiomis šventėmis ir linki, kad ant kalėdinio stalo netrūktų įvairių šalių kalėdinių skanumynų.
Plačiau > Publikuota: www.delfi.lt