Balandžio 21 d. LR Seimas svarstė nepritarė įstatymo dėl angliškų įmonių pavadinimų projektui.
Prieš porą metų įsigaliojus įstatymui, numatančiam, kad įmonių pavadinimai Lietuvoje gali būti tik lietuvių kalba, kilo didžiulė pasipiktinimo banga. Bet ar nuo to sumažėjo pavadinimų užsienio kalba? Regis, kad ne: išliko anksčiau registruoti pavadinimai užsienio kalba, o gudresnieji dabar registruoja savo įmones užsienyje ir veikia su kitos kalbos pavadinimu kaip užsienio kapitalo įmonė, žemaičiai dargi adaptuoja žemaičius žodžius ir užregistruoja kaip „lietuviškus“ pavadinimus. Pavadinimą apskritai tapo sudėtingiau įregistruoti – pirminius variantus pirmiausia peržiūri kalbos specialistai. Ir gerai – daugeliu atveju patariama tinkamai ir Lietuvoje sumažėjo kĖbabinių skaičius.
Taigi koks tikslas buvo rengėjų šio įstatymo, numatančio, kad pavadinimai anglų kalba įgis tokį pat statusą, kaip lietuviškieji? Turbūt atsakymas vienas: dėkingų rinkėjų – būsimų įmonių ir įmonėlių savininkų – balsai. Savaime lietuviškas ar užsienio kalbos pavadinimas turėtų būti pačių įmonių savininkų reikalas, kaip matome iš poros metų veiklos, su vienokiomis ar kitokiomis išlygomis, įstatymą galima apeiti. Taigi dalinis įstatymas, išskiriantis vieną – anglų – kalbą nėra labai motyvuotas. Taip, tai šiuo metu populiariausia verslo kalba, tačiau ne vienintelė. Kaip rodo vertimų biuro „Ars libri“ patirtis, Europoje vis dar yra daugybė savo šalių nacionalistų (gerąja prasme), kuriems lygiai taip pat neidentifikuos angliško pavadinimo, kaip neidentifikuoja lietuviško. Taigi viskas atrodo gražu, bet ne praktiška. Bent jau ne įmonių pavadinimų kūrėjams.
Plačiau > Publikuota: delfi.lt