Brūkšnys ir brūkšnelis

Rašytinėje kalboje dažnai painiojami brūkšnys (–) ir brūkšnelis (-).
Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Jis rašomas su tarpais. Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.3016.30 valandomis. Brūkšnys riboms žymėti gali būti rašomas be tarpų. Ypač tarpai nepaliekami tarp ribas žyminčių skaitmenų, pvz.: Rygoje gyvenau 19992010 metais.
Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, kiaulė-taupyklė. Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių, reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz.: politinė-socialinė santvarka. Brūkšnelis vartojamas, kai kalbama apie sugretintas pareigas, pavyzdžiui: vertėjas-referentas, kasininkas-kontrolierius. Tačiau brūkšnelio nereikia, kai antrasis žodis nurodo siauresnę kvalifikaciją, specializaciją, pvz.: gydytojas terapeutas, inžinierius programuotojas.

Kai kuriais atvejais vartotini sklandesni būdvardžio (ar dalyvio) ir daiktavardžio junginiai, pvz.: internatinė mokykla (vietoj mokykla-internatas). Kitais atvejais vienas iš brūkšneliu sujungtų daiktavardžių keičiamas pažyminio kilmininku, pavyzdžiui, klijų pieštukas (vietoj klijai-pieštukas), ar kaip kitaip, pvz.: furgonas su puspriekabe (vietoj puspriekabė-furgonas). Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai lygiaverčių, bet reiškiančių skirtingus dalykus daiktavardžių, pvz.: pajamų-išlaidų sąmata (taisoma pajamų ir išlaidų sąmata), vaisių-daržovių sultys (taisoma vaisių ir daržovių sultys). Taip pat brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių vienas (paprastai antrasis) yra siauresnės reikšmės, paaiškina, patikslina arba papildo kitą ir eina jo priedėliu, pvz.: firma partnerė, įmonė rėmėja, valstybė narė.
Įsidėmėtina, kad tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas ilgas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: perdavimo–priėmimo aktas.