Lietuvių kalbai būdinga laisva žodžių tvarka. Ji gali kisti priklausomai nuo noro akcentuoti vieną ar kitą dalyką. Tačiau ir mūsų kalboje yra veiksnių, ribojančių laisvą žodžių tvarką: prielinksnio vartojimas linksnio atžvilgiu, pažyminio ar pažyminio šalutinio sakinio vieta po pažymimojo žodžio ir kt. Lietuvių kalbai nebūdinga žodžių tvarka dažnai neapdairiai perimama iš kitų kalbų. Neteiktina žodžių tvarka gali būti ne tik žodžių junginio, bet ir sakinio lygmeniu (jungiant šalutinį sakinį prie pagrindinio). Toliau pateikiame dažniausiai pasitaikančių neteiktinos žodžių tvarkos pavyzdžių.
1. Derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio atskirai vartojamuose prekių ir kitų gaminių pavadinimuose, pvz.: Parduodama silkė rūkyta (= rūkyta silkė). Nusipirkau vištos šlaunelių Kaišiadorių paukštyno (= Kaišiadorių paukštyno vištos šlaunelių).
2. Įprasta, kad kelintinis skaitvardis pasakomas prieš daiktavardį, o ne atvirkščiai, pvz.: Lentelėje 3 (trečioje) (= 3 (trečioje) lentelėje) pateikta statistika.
3. Dviprasmybių sukelia šalutinis pažyminio sakinys pavartotas ne prie pažymimojo žodžio, pvz.: Jie gyvena trobose kartu su kiaulėmis, kurių stogai yra kiauri (= Jie gyvena kartu su kiaulėmis trobose, kurių stogai yra kiauri).
4. Labai dažnai žodžių tvarka supainiojama dėkojant: pagal bendrinės kalbos reikalavimus, prieveiksmį labai reikia vartoti prieš ačiū ir dėkui: labai ačiū, labai dėkui, pvz.: Ačiū labai (– labai ačiū) už jūsų sveikinimą. Taip pat daroma klaidų sakant mandagumo žodį prašau: Pasakykite, prašau (= prašau pasakyti; prašyčiau pasakyti), kuriuo keliu man eiti.
Šaltiniai:
www.vlkk.lt
http://mkp.emokykla.lt