VU karjeros dienos – paskaita apie įkvėpimą

Ar pasirengę mokytis visą gyvenimą?

Mokysitės universitete, tačiau jei jei vertėjo darbą lyginsime su namu tai diplomas yra namo pamatas ant kurio laikysis visas namas tačiau dar ne namas

Mokysitės dirbdami: po studijų jūs žinosit kur pažiūrėti vieną ar kitą terminą, taisykles, tačiau praktikai mato koks terminas vyrauja, kokios šabloninės frazės, nesimokysite be grįžtamojo ryšio iš leidyklų redaktorių. Nes kalba yra gyva, ji keičiasi, o filologija yra sistema, ji apibrėžia normina, tai kaip upė ir jos krantai, kiek kartų pačau kaip kalbininkai siūlo vieną ar kitą terminą, tačiau kalba ją pamėgina praryti pavolioja ir išspjauna ir tą terminą atkeičia. To whom it may concern galima versti dešimčia taisyklingų variantų, tačiau vyrauja tik vienas ir jei nepataisykis tai bus na kaip baltas koines iš po juodų kelnių užsimaut į balių.

Mokysitės nes specializuositės vienoje ar kitoje srityje, ir ją turėsite suprasti nes versite prasmę o ne žodžius, mokysitės nes gerai turėsite žinoti tos šalies kultūrą, papročius, turėsite mąstyti ir jasti tą kalbą kad galėtumėte parinkti tinkamiausią tksliausią žodį.

Asmeninės savybės. Profesinės savybės. Ar tai apie jus?

Kalbėdama apie šios profesijos ateitį aš grįžiu į praeitį.

Naujausios technologijos priartino prie vertimo jo nesimokiusius žmones, netyla kalbos ar mašininis vertimas gali pakeisti vertėją, ir jūs svarstot kiek ši profesija perspektyvi. Iš esmės viskas ką aš prieš tai kalbėjau yra tik priemonės, tobulėjančios bet priemonės niekada nepakeisiančios tikslo. Argumentuosiu kodėl:

Galima stopiai išmokti teoriją, galima išugdyti asmenines savybes išlavint įgūdžius, galima naudoti naujausias technologijas, tačiau pažiūrėkim, ar labai gerai savo profesiją išmanantis dailninkas ar muzikos atlikėjas gali pravirkdyti savo kūriniu minią žmonių, ar toks kūrinys turi išliekamąją vertę? Tam jam matyt reikia įkvėpimo, reikia meilės, kitaip kalbant jis turi įpūsti dvasią į savo kūrinį kuriamą naudojantis savo žiniom, įgūdžiais sisemom bei balso padargais kaip priemone.

Pati kalba kaip sistema taip pat yra priemonė pernešti kažkam kas nėra ji, pernešti per žodį kaip priemonę kažką ko niekas daugiau be žmogaus padaryti negali – pernešti energiją, savo energiją, įdėjus dalelę savęs. Girdėjot posakį kad kalba vadinama tautos kultūros, psichologijos ir filosofijos veidrodžiu vienteliu šaltiniu jos dvasiai pažinti, tautos siela, ar tą būtų galima pasakyti apie kalbą be energijos, mašininę kalbą?

Sugrįžkim į pradžią

O

Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė.

Žodis buvo pirmausia, Žodis yra Dievas, iš jo visakas gyva, bet jis ir kartu gyvybės šviesa, progresas, kuriantis iš tamsos ir nebūties naujus pasaulius. Žodis kaip alga ir omega. Kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. (rusiškai v-Dux, v-dox i.e. v-doxnovlenie), taigi be įkvėpimo nebus gyvybės be įkvėpimo nebus sukurto pasaulio, nebus kūrinio, taigi yra nebus rezultato, nebus vertimo, nebus kokybės, nebus progreso, nebus nieko. Taigi noriu pasakyt kad nebūtina jums prisiminti visų tų pirmiau komentuotų diagramų, viskas yra išmokstama, išugdoma, surandama, išskyrus vieną, patį svarbiausią dalyką be kurio nieko kito nebus – įkvėpimo. Jei jį jaučiat dirbdami su kalba rašydami, versdami, jei mylit tai ką darot, jei su malonumu darot ir jums patinka pats procesas, reiškia jūs čia jūsų vieta ji jūsų laukia, pasauliui kūrimo procese reikia būtent jūsų būtent čia nepriklausomai nuo to ar kreivės kyla ar krenta.

 

Registracija


Išparduota arba nebegalioja.