Taisyklingi pareigų pavadinimai lietuvių kalboje

Vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė D. Baumilienė

Dažniausiai kolegų, verslo partnerių, klientų pareigas perskaitome elektroniniuose laiškuose, vizitinėse kortelėse. Daugelis net nesusimąsto, kad vos iš 1–3 žodžių sudaryti pareigų pavadinimai gali būti netaisyklingi. Prieš aptariant konkrečių pareigų pavadinimus, pirmiausia apžvelgsime dažniausius žodžių junginius, vartojamus kalbant apie pareigas. 

Žodžių junginiai, vartojami kalbant apie pareigas. Vadovai, pildydami darbuotojo įdarbinimo dokumentus, kartais sudvejoja, kaip taisyklingai rašyti – skirti į naujas pareigas ar skirti naujoms pareigoms? Dėl to sukti galvos nevertėtų – abu pasakymai yra taisyklingi ir vartotini. O ar galima „dirbti pareigose“? Daiktavardis „pareigos“ žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas „pareigose“ nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisyklingai yra direktorius, dirba direktoriumi; eina direktoriaus pareigas). Kaip matyti iš pavyzdžių, dažniausiai žodis pareigose apskritai nereikalingas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad negalima sakyti: „Jis atitinka šias pareigas.“ Kalbant apie asmenį, vartotinas žodis „tikimas“ (tikti, tinka, tiko): tinka pareigoms, darbui. Todėl sakinys Jis atitinka šias pareigas taisomas Jis yra tinkamas šioms pareigoms. O štai posakis „eiti pareigas“visiškai taisyklingas, nes veiksmažodis „eiti“ vartojamas pareigų ir darbo atlikimo reikšmėmis (pvz.: Vienu metu teko eiti net ketverias pareigas. Kartu ėjo atsakingas pareigas universitete. Moterys, einančios aukštas pareigas, irgi nesiskundžia dėmesio stoka.). Žodžių junginys „nuimti nuo pareigų“ yra netaisyklingas. Sakoma ne nuimti nuo pareigų, o atleisti iš pareigų. Taip pat negalima sakyti „pervesti į pavaduotojo pareigas“, nes veiksmažodis pervesti nevartotinas reikšme „perkelti“. Todėl ne pervesti, o perkelti į pavaduotojo pareigas.

Vis dar kartais sudvejojama, kaip taisyklingai trumpinti junginį „laikinai einanti (s) pareigas“. Žodžių junginys laikinai einantis pareigas vartojamas su pareigų nuoroda. Gali būti trumpinama l. e. direktoriaus pareigas arba l. e. p. direktorius

Kyla nemažai nesklandumų kalbant apie moterų einamas pareigas. Tarkime, Laima Jonienė, laikinai einanti skyriaus vedėjo ar skyriaus vedėjos pareigas? Pareigų pavadinimai sudaromi su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Šiuo atveju kalbama apie skyriaus vedėjo pareigas, taigi Laima Jonienė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas. Primintina, kad moterims apibūdinti vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai (giminė derinama), pvz., skyriaus vedėja Jurga Petrienė (bet ji eina skyriaus vedėjo pareigas, – vyriškoji giminė vartojama apibendrintai raiškai). 

Nors daugelis darbuotojų dvejoja, tačiau pasakymas „paaukštinti tarnyboje“ yra visiškai taisyklingas. Veiksmažodis „paaukštinti“ vartojamas reikšme „pakelti tarnyboje, suteikti aukštesnį laipsnį“: Už nuopelnus jis buvo paaukštintas. Įmonės vadovo paaukštinimas visiems buvo netikėtas. Tačiau nevartotinas pasakymas su vietininku paaukštinti pareigose. Vartotina arba paaukštinti, arba paaukštinti pareigas; nevartotinas pasakymas su įnagininku paaukštinti pareigomis. Pareigų paaukštinimą galima nusakyti veiksmažodžiais skirti, perkelti (į aukštesnes pareigas).

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas. Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų, padalinių ir veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius (o ne direktorius komercijai), technikos direktorius (o ne direktorius technikai), plg.: departamento direktorius, inspekcijos viršininkas ir pan. Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas) ir veiklos sritis, tada pastarosios pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmui, prezidento atstovas spaudai, mero patarėjas kultūrai. Kilmininkas tokiais atvejais būtų netgi dviprasmiškas, plg. mero kultūros patarėjas. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu „reikalams“, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.

Patarėjų, referentų, konsultantų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio „klausimai“ įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais. 

Kaip rašomi pareigų pavadinimai – didžiąja ar mažąja raide. Pareigų (ir titulų) pavadinimai – prezidentas, ministras, ambasadorius, rektorius, direktorius, karalius – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras; Atvyko nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Tačiau dėl stilistikos aukščiausių pareigūnų pareigų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. Oficialiuose raštuose, prašymuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pareigų pavadinimas, pvz.: Teisingumo Ministrui, Vilniaus universiteto Rektoriui. 

Taisyklingi pareigų pavadinimai. Aptarę dažniausias frazes, vartojamas kalbant apie pareigas, toliau apžvelgsime konkrečių pareigų pavadinimus. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į aukščiausių įmonės vadovų pareigas. Daugelis angliškos santrumpos CEO neverčia į lietuvių kalbą, tačiau ši santrumpa tikrai nėra vartotina. Tai chief executive officer santrumpa. Įprasčiausias lietuviškas šių pareigų pavadinimas – generalinis direktorius, taip pat gali būti valdybos pirmininkas, kompanijos prezidentas ir pan. Lietuvių kalboje paprastai trumpinamas tik pirmasis pareigų pavadinimų žodis generalinis – gen. direktorius. 

Netinkami ir šių pareigų pavadinimai – elektrinės dalies vadovas, santechninės dalies vadovas (kalbama apie vadovaujantį žmogų, besirūpinantį įrengiamo pastato elektriniais įrenginiais ar santechnika). Galėtų būti taisoma taip: elektros darbų vadovas, santechnikos darbų vadovas. 

O štai pareigų pavadinimai rinkodaros direktorius Lietuvai ir rinkodaros direktorius užsienio šalims yra visiškai taisyklingi, nes, kai pareigų pavadinimas rodo žodžių junginiu reiškiamą pavaldumo santykį, vartotinas naudininkas. Kilmininkas (Lietuvos rinkodaros direktorius ir užsienio šalių rinkodaros direktorius) šiuo atveju netinka, nes gali atrodyti, kad eilinės įmonės rinkodaros direktorius yra atsakingas už visos Lietuvos ar užsienio rinkodarą. 

Nemažai pareigų pavadinimų sudaroma su žodžiu „techninis“. Tačiau negalima sakyti techninis direktorius, nes direktoriaus pareigos pagal veiklos sritį nusakomos kilmininku; čia netinka nei naudininkas, nei priesagos -inis būdvardžiai. Todėl ne techninis direktorius, o technikos direktorius arba techninių reikalų (darbų) direktorius. Nors dažniausiai pareigos nusakomos kilmininku, bet ne visada. Pareigų pavadinimas „techninis redaktorius“ yra visiškai taisyklingas.

Viena dažniausių pareigybių – produkto vadybininkas (angl. product manager) – asmuo, atsakingas už naujo produkto pateikimą į rinką, ryšių su nuolatiniais klientais išlaikymą ir naujų klientų paiešką, už produktų reklamą bei jų pristatymą vartotojams. Tai visiškai taisyklingas pareigų pavadinimas. Taip pat ir projektų vadovas – tai asmuo, atsakingas už tam tikrų projektų parengimą ir (arba) įgyvendinimą.

Pareigybės pavadinimas supervizorius, Kalbos komisijos terminologų nuomone, yra pasiskolintas iš anglų kalbos (nors ir lotyniškos kilmės), todėl reikėtų rasti žodžio supervizorius (supervizuoti, supervizija) lietuvišką atitikmenį. Tai galėtų būti profesinės veiklos stebėtojas (plg. stebėti profesinę veiklą), priežiūrininkas (prižiūrėti, priežiūra; plg. apsaugoti – apsauga – apsaugininkas, dirbti – darbas – darbininkas), žiūrybininkas (žiūrėti, žiūryba) ar pan. O štai pareigų pavadinimas vidaus auditorius (dirbantis tik įmonėje) yra taisyklingas priesaginis vedinys iš veiksmo pavadinimo auditas. Viena iš teikiamų žodžio „auditorius“ reikšmių yra „profesionalus apskaitininkas, atliekantis auditą“. Vidaus auditorius nėra visiškai aiškus terminas. Siūlyta pridėti daiktavardį „reikalų“ – vidaus reikalų auditorius, plg. vidaus reikalų ministras.

Viena dažniausių klaidų, aptinkamų tiek sutartyse, tiek el. laiškuose ir vizitinėse kortelėse, – „vykdantysis direktorius“. Darbuotojui, kuriam pavesta atlikti kokią nors užduotį, apibūdinti tinka ir veikiamosios rūšies dalyvis (vykdantis (priežiūrą) darbuotojas), bet pareigų pavadinime įvardijama pastovioji darbuotojo savybė, todėl turi būti vykdomasis direktorius. Taip gali būti verčiami ir šių angliškų pareigų pavadinimai: administrative manager, corporation officer, managing director, operations manager. Tai direktorius, tvarkantis visus einamuosius reikalus ir atsakantis už veiksmingą organizacijos veiklą.

Kaip taisyklingai vadinti – vyriausiasis buhalteris ar vyriausias buhalteris? Rūšiai, išskiriamajai daikto savybei reikšti sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose vartotina įvardžiuotinė forma, pvz.: vyriausias (taisoma vyriausiasis) redaktorius, gydytojas, inžinierius, teisėjas; bendros (taisoma bendrosios) praktikos gydytojas. Taigi taisyklingas pareigybės pavadinimas – vyriausiasis buhalteris. Jei pavartotume neįvardžiuotinę formą vyriausias buhalteris, turėtume omenyje ne pareigybę, o buhalterio amžių.

Neretai girdimas pareigybės pavadinimas „autodileris“ yra netaisyklingas, turėtų būti automobilių prekybos agentas. Taip pat nevartotina ir „atleidėjas“, nes pareigybės pavadinimas siejamas su veiksmažodžiu atleisti, kuris nevartotinas reikšmėmis „išduoti“, „parduoti“, „tiekti“, „aptarnauti“.

Jei reikalaujama, pvz., kad darbuotojas ir parduotų prekes, ir dirbtų su kasos aparatu, jo pareigybė būtų pardavėjas-kasininkas: Reikalinga kasininkė-atleidėja (taisytina pardavėja-kasininkė). Jei kalbama apie darbą maitinimo įmonėje, kai tas pats žmogus turi ir virti maistą, ir paduoti jį klientams, jo pareigybė bus virėjas-maisto išdavėjas arba virėjas-padavėjas, pvz.: Valgyklai reikalinga virėja-atleidėja (taisytina virėja-maisto išdavėja, virėja-padavėja). Jei darbuotojas paduoda klientams maistą ir dirba su kasos aparatu, jo pareigybė – padavėjas-kasininkas arba maisto išdavėjas-kasininkas (pavadinimą lemia aptarnavimo pobūdis), pvz.: Reikalingas sandėlio priėmėjas-atleidėjas (taisytina priėmėjas-išdavėjas, sandėlininkas).

Netaisyklingos pareigos – elektrošaltkalvis. Tai neteiktinos darybos žodis. Reikėtų keisti šaltkalvis elektrikas

Kaip elgtis tokiu atveju, kai pareigų pavadinimuose vartojamas „atsakingasis, -oji“ ar „atsakomasis, -oji“ (pvz., redaktorius)? Šie žodžiai abu vartojami už ką nors atsakančiam asmeniui apibūdinti: gali būti atsakomasis redaktorius arba atsakingasis redaktorius, atsakingoji sekretorė arba atsakomoji sekretorė. Kanceliarinėje kalboje įsigali atsakingasis. O ar galima sakyti „aukščiau stovintis pareigūnas“? Tai nevartotinas žodžių junginys. Aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga) nevartojamas reikšme „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga). Tačiau „aukštas pareigūnas“ – vartotina, žodyne teikiama penktoji būdvardžio aukštas reikšmė – „žymus, garbingas“. Būdvardis „aukštas“ žodžių junginyje „aukštos pareigos“ galimas vartoti, nes „aukštas“ gali būti vartojamas didumo, svarbumo ar garbingumo reikšme, pvz.: aukštos pareigos, aukšta kategorija, aukšta kvalifikacija ir pan. 

Nuolat girdime sakant: „etatinis darbuotojas“, „neetatinis darbuotojas“. Ar tai yra taisyklingas pasakymas? Etatinis darbuotojas – nuolatinis pagal pareigas dirbantis darbuotojas. Neetatinis darbuotojas yra nenuolatinis, pagal laikiną susitarimą dirbantis darbuotojas. Taigi vartojama taisyklingai.

Dažnai suabejojama, ar reikalinga įvardžiuotinė forma – įgaliotas asmuo – įgaliojimą gavęs asmuo: Į komisijos posėdžius kviečiami įgalioti asmenys. Pareigų pavadinimai sudaromi su įvardžiuotine forma: įgaliotasis asmuo, įgaliotasis agentas, įgaliotasis platintojas. 

Įdomiai vertinamos teisės srities pareigos „karjeros diplomatas“. Dvikalbiuose žodynuose career diplomat verčiama diplomatas profesionalas arba profesionalus diplomatas, mat angl. career pirmiausia reiškia profesiją. Junginio karjeros diplomatas nėra nei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, tačiau pastarajame teikiama karjeros valstybės tarnautojas (tai viešojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neterminuotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukštesnių ar kitų pareigų tarnyboje). Diplomatai taip pat yra valstybės tarnautojai (nors ir statutiniai), bet į diplomatinę tarnybą priimami ne tik konkurso būdu – dar skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo diplomatai. Todėl patys specialistai ir vartoja junginį karjeros diplomatai, matyt, norėdami pirmuosius atskirti nuo antrųjų. Taigi junginio karjeros diplomatas tikslumu galima abejoti, tačiau jis nėra ydingas. Be to, pavadinimai diplomatas profesionalas arba profesionalus diplomatas apibūdina tik darbuotojo profesinių įgūdžių kokybę, taigi ir politinio pasitikėjimo diplomatas gali būti profesionalas.

Nepamirškime savo pareigų teisingai nurodyti vizitinėse kortelėje, elektroniniuose laiškuose, sutartyse. Taisyklingai užrašyti (ir tariami) pareigų pavadinimai – ne tik svarbi įmonės įvaizdžio dalis, bet ir prestižo garantas.