Technologijos ir kalba

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Technologijų vaidmuo šių dienų žmogaus gyvenime tiesiog stulbinantis. Technologijos veikia visas gyvenimo sritis. Kalba – ne išimtis. Nuo tada, kai atsirado internetas, mobilieji telefonai ir kiti „stebuklai“, sakytinė kalba, matyt, beveik nepasikeitė. Tačiau įtaka rašytinei kalbai yra milžiniška. Reikia pripažinti, kad ir rašymas ranka žmones po truputėlį ima gluminti. Vis labiau atprantame ranka rašyti prašymus, laiškus ir net asmeninius šventinius sveikinimus. Kaip gi atrodo kalba virtualiojoje erdvėje?

Vyresni interneto vartotojai turbūt atsimena, kad kadaise ne visi paštai „atpažindavo“ diakritinius ženklus, todėl kartais specialiai būdavo jų vengiama, kad adresatas gautų suprantamą tekstą, o ne neaiškių, sunkiai atpažįstamų ženklų kratinį. Mūsų dienomis šios problemos, regis, nebėra. Tačiau vyrauja įsitikinimas, kad rašyti be diakritinių ženklų paprasčiau ir greičiau. Kai kurie žmonės, ypač jauni, kategoriškai tvirtina, kad, pavyzdžiui, nosinės balsės lietuvių kalboje apskritai nereikalingos. Vengiant nosinių, atsiranda rimtų rašybos problemų. Pavyzdžiui, vietoje „į“ rašoma „y“: gryzti (=grįžti). Akivaizdu, kad laikui bėgant įsigali klaidinga rašyba ir tikrai ne kiekvienas dėl to suka galvą. Apklausos rodo, kad klaidų diktantuose kiekvienais metais daugėja, ir vis daugiau jaunuolių lietuvių kalbos mokėjimą laiko nesvarbiu siekiant karjeros ir ieškant darbo.

Vienas svarbiausių dalykų – kalbos ekonomija. Anglų kalbos santrumpos IMO (angl. In my opinion, liet. „Mano nuomone“), FYI (angl. „For your information“, liet. „Jūsų žiniai“) populiarios tiek oficialiojoje, tiek neformalioje vartosenoje. Santrumpos „Omg“ (angl. „Oh my God“, liet. „Dieve mano“), „Lol“ (angl. „Laughing out loud“, liet. „Mirštu iš juoko“) jau įtrauktos į Oksfordo anglų kalbos žodyną. „Ekonomiškos“ anglų kalbos santrumpos itin dažnai vartojamos ne tik anglakalbių, bet ir kitų kalbų atstovų.

Į vertimų biuro „Ars libri“ elektroninio pašto dėžutę kasdien ateina daug laiškų. Galima pasidžiaugti, kad dauguma jų taisyklingi ir mandagūs. Tačiau pastebime, kad kartais nesilaikoma struktūros reikalavimų, nepaisoma etiketo, skubant praleidžiami skyrybos ženklai, vartojama daug santrumpų. Nors ir ne visada taisyklinga, elektroninių laiškų kalba paprastai būna taisyklingesnė nei kitų elektroninių terpių. Ypač didelė kalbinė netvarka prasideda, kai pereinama į neformalųjį bendravimą. Didžiausias kalbinis chaosas vyksta trumposiose žinutėse, ypač jaunimo. Žodžiai drastiškai trumpinami, dažnai paliekamos tik priebalsės: db – dabar, vk – veiki, dr – darai, pr – prie, pl – pala, zdz – žodžiu, nk – nieko, grc – greičiau. Rašant trumpąsias žinutes, reikia papildomai įjungti didžiąsias raides, taigi taupant laiką vietovardžiai ir kiti tikriniai objektai rašomi iš mažosios raidės. Bendraujant virtualiai itin reikšmingi tampa įvairūs formalūs dalykai. Pavyzdžiui, DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS parašytas tekstas reiškia, kad kalbėtojas šaukia ar akcentuoja tam tikrą informaciją.

Akivaizdu, kad technologijos kaišioja koją kalbos taisyklingumui. Visgi, kaip parašysime diktantą kitais metais, priklauso tik nuo mūsų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt