Termino „kaštai“ vartojimas

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos gruodžio 19 d. posėdyje įteisintas žodis kaštai kaip ekonomikos ir valdymo apskaitos terminas.

Kaštai:

1.
ekon. Geresnės (ekonominiu aspektu) alternatyvos, nepasirinktos siekiant norimo tikslo, vertė (pvz.: kaštų ir naudos analizė; kapitalo kaštai; kaštų efektyvumo analizė; socialiniai kaštai; demografiniai kaštai, sprendimo kaštai).
2.
vald. apsk. Planuojamai ar vykdomai ekonominei veiklai atlikti reikalingų pastangų, laiko, turto ir išteklių, prisiimamos rizikos ir dėl to prarandamų galimybių piniginė išraiška (pvz.: tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai; pastovieji ir kintamieji kaštai; gamybos, logistikos kaštai; ribiniai kaštai, kaštų centras, kaštų paskirstymas, kaštų pasidalijimas).

Kokiomis reikšmėmis šis terminas  nevartotinas?

Atkreiptinas dėmesys, kad terminas
kaštai yra neteiktinas buhalterinei apskaitai ir negali būti vartojamas vietoje šioje srityje įprastų terminų sąnaudos, išlaidos, savikaina. Taip pat šis žodis nevartotinas kainos reikšme.

Sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo, netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Išlaidos – pinigai ar kitas turtas, išleistas ataskaitiniu laikotarpiu (nebūtinai siejamas su pajamų uždirbimu).

Savikaina – iš trečiųjų asmenų įsigyto ar įmonės pastangomis sukurto (pagaminto) objekto (produkto, paslaugos, darbo ar kt.) vertė pinigine išraiška.

Kaina – parduodamos ar perkamos prekės ar paslaugos piniginis įvertis.

Šaltinis:
VLKK Bendrosios naujienos, „Dėl termino „kaštai“, http://www.vlkk.lt/lit/104940