Vėlinės ir Visų Šventųjų diena

Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena. Toks yra oficialus šios šventės pavadinimas. Darbo kodekse įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai rašomi iš didžiosios raidės). Kur nereikia oficialaus pavadinimo, galima vartoti ir kitas jo formas: Visi šventieji, Visų šventųjų šventė. Šią dieną dėkojame už šventumo privilegiją žmogui ir džiaugiamės, kad danguje turime tiek daug šventųjų užtarėjų.

Senovės lietuvių papročiu, lapkričio 2 d. minimos Vėlinės, arba vėlių diena. Žmonės dažnai neskiria Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienų, suplaka šias dvi šventes į vieną, painioja jų pavadinimus. Vėlinės – tai dar nuo pagonybės laikų išlikusi svarbiausia rudens šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais. Vėlinių dieną namiškiai laukdavo savo mirusių artimųjų vėlių, pavalgę vakare nenukraudavo stalo, nes tikėdavo, kad naktį čia puotaus mirusieji. Kartais namiškiai patys eidavo į kapines pakviesti vėlių į puotą. Žemaičiai tą dieną vėles iš kapų kviesdavo į pirtį, kur jų laukdavo nukrauti stalai, balti marškiniai. Patys tris dienas namie puotaudavo, o po to pirtyje likusias vėlių vaišes nunešdavo į kapus. Per Vėlines buvo įprasta gausiai šelpti elgetas.

Senovėje vėles lietuviai paminėdavo ne tą pačią dieną, kaip dabar, bet kurią nors dieną per gerokai ilgesnį laikotarpį: spalio–lapkričio mėnesiais. Skirtinguose Lietuvos regionuose tie paminėjimai buvo vadinami labai įvairiai: Diedai, Dziedai, Dziady (Baltarusijoje), Vėlių paminėklai, Paminėklai, Paminklėliai, Vėlių pamėkas, Vėlių paminklėliai, Zodušnų diena, Dūšių diena, Šermienia. Tačiau dažniausiai senesniuose šaltiniuose sutinkamas pavadinimas – Ilgės. Šiuo pavadinimu, puikiai atspindinčiu šventės sakralumą, pabrėžiamas ne vien mirusiųjų paminėjimas – jo skambesyje juntamas rudeniškas liūdesys, o kartu ir gilus amžinojo gyvenimo, pakylėjančių dvasinių vertybių ilgesys.

Šaltiniai:
Romualda Urbonavičiūtė, „Vėlinės senovėje: vaišės – vėlėms, linksmybės – gyviesiems“, Balsas.lt, 2011-11-01.
„Apie švenčių kilmę ir pavadinimus“, Akmenės rajono savivaldybės svetainė.
„Vėlinių, Ilgių ir Visų šventųjų šventės“, parengta pagal Aleksandro Žarskaus „Rėdos knygą“, Respublikinės jogos mokyklos svetainė, 2010-11-21.