Kategorija: Publikacijos

„Eksportas: Vokietija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose – kalbinės įžvalgos apie produktų etiketes, įdomūs faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą.

 Vokietija – viena populiariausių Lietuvos eksporto krypčių. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Vokietijoje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su vokiečių verslininkais vystyti bendrus projektus. Norint sėkmingai bendradarbiauti su vokiečių verslininkais, reikia išmanyti kultūrinius ir kalbinius šios šalies aspektus. Taigi šiame straipsnyje pristatysime šios šalies verslo kultūrą ir kalbinius niuansus, į kuriuos atsižvelgę sklandžiau bendradarbiausite su vokiečių verslininkais.

Verslo etiketas

Sakoma, kad dideli darbai prasideda nuo mažų dalykų, kitaip, gera pradžia – pusė darbo. Todėl potencialiems partneriams pasistenkite sukurti teigiamą pirmąjį įspūdį. Kaip tai padaryti? Atkreipkite dėmesį į mažus dalykus: rašydami elektroninį laišką vartokite tik formalųjį kreipinį Sie (Jūs). Rašant pirmąjį laišką nežinomam adresatui patartina kreiptis Sehr geehrte Damen und Herren (Gerb. ponios ir ponai). Vokiečiai iš esmės santūrūs ir nepuola tujintis, todėl nepažeiskite šios tvarkos. Įprastai pavardėmis kreipiamasi net į kaimynus ir kolegas. Kreiptis „tu“ patartina, jei santykis tarp žmonių peraugo iš verslo santykių į draugišką arba ilgus metus susirašinėjant asmeninį santykį puoselėjantiems verslo partneriams. Bendraudami su vokiečių verslininkais venkite familiarumo. Vokiečiai verslo ir privataus gyvenimo nepainioja, kaip nepainioja ir bendravimo normų vienoje ir kitoje sferoje. Lietuviai ne visada pasidomi vokiečių mentalitetu ir elgiasi pernelyg familiariai, pavyzdžiui, ima partnerius vadinti vardais, o kartais vokiškus vardus sulietuvina ar net surusina: pone Georgijau (tikrasis vardas Georg), ponia Katia (Katja), pone Akseli (Axel). Vokiečiams svarbu palaikyti atstumą bendraujant su verslo partneriu tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl neikite per daug arti bei, jei santykiai oficialūs, nekalbėkite asmeninėmis temomis. Taip pat venkite su vokiečiais kalbėti apie politiką ir praeities istorinius įvykius, jei ieškote neutralios pokalbio temos – kalbėkite apie orą už lango.

Pirmasis susitikimas

Vokiečiai mėgsta aiškumą ir tvarką, todėl tinkamai pasiruoškite pirmajam susitikimui. Būtinai turėkite vizitinę kortelę, kurią galėsite įteikti susidomėjusiam verslo partneriui. Vokiečiai itin punktualūs ir dalykiški, todėl nevėluokite į susitikimą, dar geriau, jei iš anksto informuosite, kiek tiksliai susitikimas truks ir ką jo metu norėsite aptarti. Itin gerai pasiruoškite tema, kurią norėsite aptarti. Tiksliai žinokite sumas, kiekius, kurie domins potencialų užsakovą ar partnerį. Dėvėkite geros kokybės, dalykinius drabužius, niekada nevilkėkite džinsų! Visada būkite mandagus ir taisyklingai kalbėkite. Verslo pietų metu nuolat nesiūlykite vaišintis maistu, kai jau pora kartų buvo bandoma mandagiai pasakyti, kad svečias sotus. Alkoholio oficialioje aplinkoje išvis patartina vengti.

Kalbiniai niuansai

Norintiesiems su savo potencialiais vokiečių partneriais kalbėti vokiškai verta atkreipti dėmesį į kelias vokiečių kalbai svarbias taisykles: vokiečių kalboje itin griežta sakinio struktūra – tiesioginiame sakinyje antroje vietoje visada bus kaitoma (asmenuojamoji) tarinio dalis, o nekaitoma tarinio dalis – sakinio gale: Ich bin froh (Džiaugiuosi). Šalutiniuose sakiniuose sakinio dalių tvarka vėlgi yra kitokia: šalutinio sakinio gale visada bus tarinys, tiksliau asmenuojamoji jo dalis: Ich bin froh, weil meine Reise seh rinteressant war (Džiaugiuosi, kad mano kelionė buvo labai įdomi).

Daiktavardžiai skirstomi į tris gimines: vyriškąją, moteriškąją ir niekatrąją. Taisyklių, pagal kurias galėtumėte atskirti žodžio giminę, yra tik keletas ir jos tinka toli gražu ne visais atvejais, todėl, mokantis naujus daiktavardžius, juos būtina išmokti su atitinkamos giminės artikeliu: der, die, das. Jei esate neblogai pramokęs vokiečių kalbą ir klausimų dėl gramatikos Jums nekyla, stenkitės padaryti savo kalbą natūralesnę vokiečio ausiai. Vokiečių kalboje itin paplitusios daiktavardinės konstrukcijos ir nusistovėję žodžių junginiai: mit freundlichen Grüßen (su draugiškais linkėjimais), auf Wiedersehen (iki pasimatymo). Taip pat kruopščiai pasirinkite vartojamus terminus, kad parodytumėte, kad domitės ir suprantate konkrečią sritį. Šiame straipsnyje aprašyta ne tik Vokietijos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu susiję kalbiniai niuansai, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite vokiečių kalbos etikečių įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos. 

Atvejis	Lietuvių k.	Vokiečių k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis	Įmonių pavadinimai kabutėmis neskiriami: Viessmann Deutschland GmbH. Produktų pavadinimai etiketėse taip pat kabutėmis neskiriami, pavyzdžiui, Haribo Goldbären.
Procentai	15 %	15 %
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojami abu variantai. Pvz., Salzhering, ir daugiskaita Salzheringe

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Giedrė Liutkevičiūtė, Giedrė Petreikienė, vertimų biuras „Ars libri“

Tai pirmi rinkimai, kuriuose politikai prisipažino, kad gramatika tapo valstybinės reikšmės klausimu, nulėmusiu ne vieno kandidato likimą, tad mums, kalbos žmonėms, bent jau šiuo klausimu rinkimai buvo sėkmingi – laimėjo kalba. Taigi vertimų biuras „Ars libri“ nutarė apžvelgti partijų rezultatus ir paskelbti savus rinkimų laimėtojus, kurios partijos kalba taisyklingiausiai, švariausiai, o kuriems prasižiojus ima lįsti neišmanymas, neišsimokslinimas ar sovietinis palikimas ir ne tik. Juk kalba ne veltui vadinama tautos siela, mes kalbame, o mūsų kalbà kalba apie mus – mūsų charakterį, išsimokslinimą, apie mūsų vertybes, pagarbą pašnekovui, tikruosius, o ne deklaruojamus mūsų ketinimus. Kaip kūno kalba gali kalbėti visai kita, nei norime pasakyti, taip ir kalba atskleidžia kitką, nei manome sakantys.

Vis dėlto reikėtų pradėti nuo to, kad kai kurių partijų politiniuose tekstuose sunku rasti gyvą kalbą, visa tokia suredaguota, sukoreguota, sušukuota politiškai ir ideologiškai, persunkta šūkių ir lozungų, kad, regis, visi (o gal jų kalbos redaktoriai) iš vieno demagogijos vadovėlio mokėsi ir tas pačias klišes kalė, kol niveliavosi visa, kas bent kiek gyva ar individualu. Gali būti, kad ir ne kalbos klišės čia blogiausia, galbūt pats mąstymas ir matymas klišinis? Daugiausia rinkimuose redaktorėms po itin didelių ir skaudžių kalbinių nesėkmių, išleido, regis, Darbo partijos atstovai, jau tampa dėsninga, kad jų biudžetas kliūva ne tik teisininkams, bet ir kalbininkams.

„Ars libri“ analizuojant politikų tekstus ir pasisakymus, norėjosi pamatyti kiek daugiau autentiško stiliaus, savitos gyvos kalbėsenos, nes laimėti galima ne kartojant tas pačias klišes, o kalbant apie tai, kas svarbu sava kalba, tik viena „smulkmenėlė“ – ta kalba turi būti taisyklinga ir sklandi. Negali nuolat slėptis už išdailintų reklaminių lankstinukų (na, ne visiems ir čia pasisekė) ir lygiomis eilutėmis sudėliotų „Facebook“ įrašų. Tikrosios kalbos žinios atsiskleidžia šnekamojoje kalboje, kuomet atsiranda tokios sparnuotos frazės kaip „finansų bus suvartojama“, „labiausiai esu patyrusi Seime“, „klausos manyje nerado“ ir t. t.

Visgi kur kas įdomesnių įžvalgų galima padaryti iš rašte užfiksuotų sakinių (ir nemanykite, kad „Facebook“ raštas negali būti fiksuojamas dėl galimų korekcijų, tą puikiai parodė A. Tapinas, atskleidęs vieno politiko redagavimo istoriją nuo „dėja“ iki „dėjau“). Tai, kas rašte, gali būti daug kartų perskaitoma ir giliau nusėda rinkėjų galvose.

Taigi dažnas „rašytojas“, pasitikintis savo komunikaciniais gebėjimais, todėl nesinaudojantis redaktorių paslaugomis, jau nebe į lankas eina, o į dirvonus ir dar apaugusius didžiųjų kalbos klaidų piktžolėmis. Va skardžiabalsės ekonomistės, linkusios dėlioti žmones į Sąrašus (tikėkimės, ne Šindlerio), kalboje visiškas chaosas, nėra tvarkos, korektūros klaidos, sakiniai pradedami mažąja raide, nėra tarpų tarp skyrybos ženklų, gramatinės klaidos ir kt. Tokiu stiliumi ji burnoja, kad viena žurnalistė nežino elementarių ekonomikos prognozavimo prielaidų, tačiau pati galėtų žinoti elementarias gramatikos taisykles, kurias jos minėta „žurnalSItė“ tikrai žino, galėtų perskaityti, ką parašiusi, prieš publikuodama iš pagarbos skaitytojams ir iš pagarbos kalbai, kaip pačiai didžiausiai savo mylimos valstybės vertybei. 

Kita dalis viešosios politikų komunikacijos – graži, raiški, gyva, autentiška kalba su menkomis klaidomis (kurias iš esmės gali pastebėti tik kalbininkai, nors bent jau rinkimų metu vertėtų įsidėmėti, kad atstovaujama ne „rinkėjus“, o „rinkėjams“). Tos klaidos rodo, kad nebuvo prisiliesta redaktoriaus, rašantieji patys turi kalbos jausmą. Taigi ir vertimų biuro „Ars libri“ rinkimuose laimi esantys arčiausiai žemės ir arčiausiai gamtos. Jų kalba tokia marga ir tokia skirtinga, nors džiugina savo autentiškumu, bet pasimeta bendra mintis, bendra kryptis ir nebežinai žmogus, kokį Nojaus laivą jie čia stato ne tik iš savo idėjų, kokį tą Darbo kodeksą, energetikos politiką, alkoholio įstatymą, banką ar vaistines pasiims į būsimą Lietuvą, belieka tikėtis, kad tas margumynas nesibaigs kaip Babeliui. Ironiška, tačiau šiuo aspektu viešojoje komunikacijoje laimi ir tautinės mažumos, nes savo rinkėjams rašo jiems, bet ne visiems suprantama jų gimtąja, o ne valstybine kalba.

Atskirai dar galima minėti jaunųjų politikų į rinkimus atneštus vėjus: dauguma jų gana aktyviai ir gana sklandžiai reiškėsi socialiniuose tinkluose, patraukdami jaunesnį elektoratą. Visgi jaunoji karta stengiasi savo minties svorį auginti ant akademinio stiliaus kalbėsenos, prikaišiotos tarptautinių žodžių ir sudėtingų konstrukcijų (pavyzdžiui, kiek žmonių galėtų tiksliai nusakyti, ką reiškia „Bet hope remains while the company is true (viltis susitarti yra, kol partijoje yra daugiau negu vienas žmogus – čia iš tos knygos, kur Tapinas pralošė”?). Įprastai po tuo slepiasi nepasitikėjimas savo jėgomis, o gal ir noras įrodyti pakankamą profesionalumą, patirtį ir stiprybę, tačiau žmones kabina ne idealūs variantai, juos kabina tai, kad tas politikas savas, jis kalba suprantamai kalba, reikia nueiti nuo tų keliaaukščių konstrukcijų ir mėginti tuos pačius dalykus paaiškinti kuo paprastesne, kuo natūralesne kalba (aišku, jaunųjų politikų natūrali kalba orientuota į jaunuosius rinkėjus, todėl turi būti kiek kitokia).

Dar pastebime, kad kalba yra užkrečiama, laiminčios partijos reikšminius žodžius pasigavę visi atkartoja savo kalboje – regis sakinys be žodžio „vertybės“ jau tampa nebevertingu. Naujausia mada turbūt bus žodis „profesionalai“, o kur „dar nauji vėjai“, „permainos“ ir „šviesesnė Lietuvos ateitis“. Visas šis užkratas turi ir tamsiąją reiškinio pusę: regis, politikai bus išradę šalia kitų kalbos stilių ir kaltinamąjį stilių. Štai buvusi krašto apsaugos ministrė kariauja savo karus žodžiais: tas apkaltino, tas išplatino, tas apšmeižė, iš ano sužinojo ir t. t., gal tai tiesa, tik nežinia ar kas nors kada nors kaltinimais, atskirties didinimu kažką yra įrodė, nei sukūręs kažką bendro ir atnešęs daugiau taikos su tais, su kuriais teks dirbti. Tų kaltųjų paieškų pilna visų kandidatų tekstuose, tai tapo vyraujančiu leitmotyvu tų, kurių ne tik programa, bet ir kalba užsikonservavusi. Juk ne be reikalo „prieš rinkimus netrūksta išpuolių. Iš pradžių į teismą padavė premjeras. Pralaimėjo. Dabar panašiu pagrindu padavė bendrovė „Trate“. Šiuo atveju tą būtų galima „nurašyti“ teisybės ieškojimui, bet būta ir kur kas labiau diskusijas provokuojančių (o kartu tam tikrą grupę rinkėjų atbaidančių) pasisakymų: „Ramūnas juokiasi. Smagu, kad prisijungė  😉 Iš jo pasisakymų didelė dalis Lietuvos juokiasi jau senokai“; „Orų prognozė sekmadieniui. Grius paskutiniai kolūkiai“. 

Šiuo atveju minėtieji politikai galėtų eiti į koaliciją su liberalesniaisiais, taip pat mėgstančiais kritikuoti, bet kur kas rafinuočiau: „dėl Lietuvos neramu. Neatrodo, kad permainų vėjai per ateinančius metus atneš daugiau laisvės“. Tuo tarpu dominuojančioje partijoje, kaip minėta, tiek daug kalbos skirtybių, kad ji, viena vertus, patraukė gana skirtingus rinkėjus, kita vertus, gali skilti viduje, trečia vertus, gali rasti kalbą su bet kuria kita partija. Rinkėjai jau išrinko, belieka rinktis jiems: koalicija bus kartu ar atskirai. Visų daugiausia rinkėjų balsų gavusių partijų kalbinėje komunikacijoje buvo šis tas naujo, mažiau balsų surinkusios partijos arba samdė tuos pačius kalbos redaktorius, arba darė tas pačias klaidas, taigi dabar paskutinė proga pasimokyti iš lyderių ir nuspręsti: pozicija ar opozicija. Akivaizdu, kad visų partijų, visų pozicijų kandidatai nori tų pačių dalykų: saugumo, ramybės ir gerbūvio savo šeimoms bei vaikams ir būtent čia Lietuvoje, o ne emigracijoje. To pakanka ir to pakaktų rinkėjams. Jeigu tai būtų matyti žodžiuose. Bent jau žodžiuose, bent jau pradžiai.

Plačiau > Publikuota: www.lrt.lt

Medžiagą parengė vertimų biuro „Ars libri“ kokybės vadovė Gintarė Narakaitė

Sėkmė užsienio rinkose – svarbi kiekvienam verslininkui, todėl nenuostabu, kad eksportas tapo neatsiejama sėkmingo verslo dalimi. Siekiama parduoti ne tik unikaliausius ir geidžiamiausius gaminius, bet apskritai visus produktus. „Ars libri“ kalbos redaktoriai dalijasi įžvalgomis apie eksportą į Skandinavijos šalis ir kviečia į viską pažvelgti iš kalbinės verslo perspektyvos. „Eksportas: Skandinavija“ pradeda naują vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą.

„Švedijos“ vardas yra kilęs iš senosios skandinavų kalbos žodžio „Svibjoo“, arba, pasak kitų šaltinių, iš Svejų gyvenvietės pavadinimo „Sverige“. Pasaulyje kalbančių šia kalba yra maždaug 10 milijonų. Skandinavų kalbų šeimai priklauso ir danų bei norvegų kalbos. Visgi daniškai kalba mažiau žmonių, nei švediškai – „tik“ 5,5 milijono. Ši kalba yra oficiali ne tik Danijoje, bet ir Farerų salose ir Grenlandijoje. Taip pat ji yra oficiali Europos Sąjungos ir Šiaurės Tarybos kalba. Tuo tarpu norvegų kalba iš šių trijų kalbų kalba mažiausias skaičius žmonių – 4,6 milijono.

Keletas įdomybių apie šias kalbas ir šių šalių verslo etiketą:

Norvegijoje yra įprasta rengti darbo susirinkimus, kuriuose visi dėvi vilnones kojines ir šlepetes. Kadangi susirinkimai čia vyksta ilgai, norvegai stengiasi jų metu jaustis kuo patogiau. Visgi ne vien kojinėmis ir šlepetėmis stengiamasi sukurti jaukią ir neįpareigojančią atmosferą. Norvegijoje yra nusistovėjusi tradicija, kad vadovas savo pavaldiniams negali „primesti“ savo nuomonės. Ten tikima, kad kiekvienas komandos narys yra lygiavertis ir nė vieno iš jų nuomonė nėra svaresnė už kito. Norvegai savo išskirtinumą demonstruoja ne tik darbo susirinkimo metu, kuomet vilki vilnones kojines, bet dar jam ir neprasidėjus. Jie mielai į darbo susitikimą ateina nešini slidėmis. Gali pasirodyti, kad Norvegijoje viskas, kas susiję su darbu, vyksta sklandžiai ir maloniai, bet neapsigaukite. Patys norvegai teigia, kad jų šypsena gali būti apgaulinga. Jei darbo susirinkimo metu pastebėsite šypsenėles, siunčiamas vienas kitam ir sutartinį galvos linksėjimą, įsidėmėkite, tokie gestai gali reikšti jų nepritarimą. Jei pastebite šį nepritarimą, žinokite, kad turbūt jums nepavyko jų įtikinti. Jie mėgsta konkretumą, todėl visada pateikite realias savo siūlomų paslaugų ir produktų kainas, nes, kaip ir beveik visose šalyse sandorių sudarymo metu, tai yra vienas svarbiausių dalykų. Norvegai susitikimuose prisistato vardu, kartais, tačiau retai į žmogų kreipiasi „ponia“ ir (ar) „pone“, taip pat vengiama kreiptis pavarde. Į asmenį „Jūs“ kreipiamasi nebent policijos, mokesčių inspekcijos ar pan. raštuose.

Priešingai nei Norvegijoje, kurioje vyrauja modelis „kiekvienas yra teisus“, Švedijoje darbo aplinkoje galutinį sprendimą priima vadovas, bet prieš tai visada pasitaręs ir išklausęs savo darbuotojų nuomonę. Švedai netgi turi įstatymą, kuriuo reikalauja, kad visi svarbūs sprendimai pirmiausia būtų aptariami su darbuotojais. Vyrai ir moterys atlieka tuos pačius darbus: darbo aplinkoje niekuomet nėra jaučiamas „kas galima vyrams, negalima moterims“ ir atvirkščiai modelis. Vykdami į verslo susitikimą Švedijoje, nepamirškite, kad punktualumas jiems yra ypač svarbus. Susitikimo pradžioje, kol dar gerai nepažįstate jus supančių žmonių, elkitės santūriai, dažnai pirmųjų susitikimų metu kalbėkite tyliai ir būkite itin dalykiški. Jūsų žodžiai ir pasiūlymai turi būti gerai apgalvojami ir tik tuomet pasiūlomi klientams ar partneriams. Kitų nepertraukite, leiskite kiekvienam išdėstyti savo požiūrį ir tik paskui atsakykite, ką galvojate apie jų pateiktus pasiūlymus ar nuomonę. Taip pat jie mėgsta itin paprastus posakius, vietoje „dievinu“ – „man patinka“, vietoje „nerealus pasiūlymas“ – „pritariu šiam pasiūlymui“. Po išsakytos jūsų nuomonės ir idėjų, nenustebkite, kad galite išgirsti tylą – švedai tylėdami apgalvoja, kas buvo pasakyta, ir svarsto, kaip atsakyti. Tai nėra blogas ženklas, atvirkščiai, jūsų nuomonė jiems yra svarbi ir jie apmąsto, ar pritarti jūsų pasiūlymui. Visuomet laukite, kad jus supažindintų su nepažįstamais žmonėmis ir neskubėkite patys prisistatyti. Supažindinamas su žmonėmis pakartokite savo vardą ir pavardę, tai taip pat puiki proga dar kartą išgirsti jų vardus ir pavardes ir jas įsiminti. Švedijoje nuo seno priimta į kitus kreiptis trečiuoju asmeniu, tarkime, kalbant su ponu Strinbergu galima pasakyti: „Ar ponas Strinbergas norėtų su manimi šiandien papietauti ir aptarti verslo klausimus?“

Danai, kaip ir švedai bei norvegai, itin vertina punktualumą. Vėlavimas pirmo susitikimo metu, gali būti neatleistinas, todėl taip sau galite padaryti „meškos paslaugą“. Kaip ir Švedijoje, vadovai visada laikomi lyderiais, tačiau ne mažiau svarbi ir kiekvieno darbuotojo nuomonė. Sakoma, kad danas vadovas nepriims jokio sprendimo pirmiau nepasitaręs su savo komandos nariais. Atėję į verslo susitikimą nenustebkite, kad į jus iškart bus kreipiamasi „tu“. Danai nemėgsta tokių mandagybių, kaip švedai, ir retai vartoja tokius posakius kaip „jūs“, „jūsų nuomonė“ ir pan., tiek gyvenime, tiek versle jiems svarbus artimas bendravimas, neapribotas „sienomis“. Būtent tokį, neformalų bendravimą ir sukuria kreipinys „tu“.

Kadangi šis straipsnis buvo susijęs ne tik su Skandinavijos šalimis ir jų kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite skandinavų kalbų etikečių įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.

Atvejis	Lietuvių k.	Švedų k.	Norvegų k.	Danų k.
Kabutės	Reikia, pvz., AB „Žemaitijos pienas“, bet nereikia, pvz., AB ŽEMAITIJOS PIENAS	Nėra	Nėra	Nėra
Procentai	15 %	15%	15 %	15%
Matavimo vnt.	100 g	100 g	100 g	100g
Pavadinimo šriftas	Pajuodintas. Pvz.,Adžikos PADAŽAS	Pajuodintas, didžiosios raidės. Pvz.,COUSCOUS	Pajuodintas. Didžiosios raidės. Pvz., HAVREKUDDAR	Didžiosios raidės. Pvz., HMAK
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojama vienaskaita. Pvz., sūdyta silkė būtų „salt sild“.	Vartojama vienaskaita. Pvz., sūdyta silkė būtų „saltad sild“.	Vartojama vienaskaita. Pvz., sūdyta silkė būtų „dukke sild“.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Žodis (iš)eiti, turintis šalutines reikšmes pasišalinti, nutraukti, politikų kalboje vartojamas ir kitomis prasmėmis, pavyzdžiui, rinkėjui labai dviprasmiškai turėtų skambėti frazė išeiti iš asmeninės iniciatyvos. Norima pasakyti kilti iš asmeninės iniciatyvos, o pasakoma, kad asmeninė iniciatyva nutraukiama. O eiti per legalizavimo prizmę (turima omenyje žiūrėti per legalizavimo prizmę) skamba kaip vaikščiojimas aštriomis legalizavimo prizmės briaunomis.

Politikų kalboje pastebima ir anglų bei rusų kalbų įtaka. Vartojamos ne tik svetimybės, bet iš anglų ir rusų kalbų perkeliamos ir sakinio konstrukcijos, posakiai. Pavyzdžiui, kai kurie politikai mini aisbergo viršūnę, nors lietuvių kalba turėtų būti ledkalnio viršūnė. Dar kiti kalba apie oponentus, kurie turi tokių situacijų, kai per vieną naktį įvykdoma mokesčių reforma (atsiduria tokiose situacijose, kai per vieną naktį įvykdoma mokesčių reforma). Sakantieji, kad šitoj vietoj reikia stengtis įgyvendinti pažadus turbūt yra pamėgę anglišką žodį here, kuris lietuvių kalba tokiame sakinyje turi būti verčiamas kaip šiuo atveju: šiuo atveju reikia stengtis įgyvendinti pažadus. Iš rusų kalbos kilęs priešdėlis da, pvz., daleiskim, taip pat nėra teiktinas, tokį žodį derėtų keisti žodžiu tarkime. Panaši situacija yra ir su kaip taisyklė – jį visada turėtume keisti kaip įprasta. 

Kaip sako sena gera patarlė, kas skaito, rašo – duonos neprašo. Vertimų biurui „Ars libri“ pervertus socialinius portalus, lankstinukus ir pan., paaiškėjo, kad mūsų politikų taisyklė: kas rašyti nemoka, tas samdo tą daryti mokančius specialistus. Todėl kurį laiką visuomenę kraupinusių asmenų įrašų srautas šiuo laikotarpiu itin tvarkingas – net prie kablelio neprikibsi. Vis dėlto, kaip ir tas politikas X, taip ir socialinėse medijose ir net lankstinukų atvartuose esama „arčiau žmonių“ norinčių būti politikų, rašančių taip, „kaip dabar rašo visi“ (klausimas, ar tai teigiamas dalykas). Pavyzdžiui, daugelis politikų savo agitaciniuose lankstinukuose nevartoja lietuviškų kabučių ir vietoje jų renkasi angliškas. Gausu korektūros klaidų, vardai nuo pavardžių neatskiriami tarpais, nesilaikoma ir skyrybos taisyklių: P.Petraitis, 39 – erių, “Bočių sodyba“. Politikai yra itin pamėgę šiuos priešdėlius: „už“, „pra“. Dažnas politikas siūlo: prabalsuoti, užskaityti, nors taisyklinga būtų siūlyti: balsuoti, įskaityti. Būsimi kandidatai į Seimą netaisyklingai vartoja ir vietininko linksnį, pavyzdžiui, bendroje sumoje (iš viso), dienos bėgyje (dienos metu), įtakoje (dėl ko, kam paveikus). Rodos, sakant politikas yra oligarchų įtakoje ta įtaka pasidaro didesnė, nei sakant politikui įtaką daro oligarchai.

Politikų kalboje dažni ir netaisyklingų konstrukcijų sakiniai. Vienas iš kandidatų teigia: taupysime kaštus, kas reikalinga deficitui sumažinti. Reikalinga, be netaisyklinga, turėtų būti: taupysime kaštus, o tai reikalinga deficitui mažinti. O kur dar matomai ir galutinai. Šie prieveiksmiai atitinkamai turėtų būti keičiami į matyt ir visiškai. Galų gale, ne visi politikai pasižymi puikia iškalba, kai kurie jų išsako ne itin aiškias mintis, pavyzdžiui, kalbama apie konkurencingą elektrą, nepaaiškinant, ar turima omenyje konkurencinga elektros kaina, ar kiekis, ar kitas matas. O kai teigiama, kad jokiu būdu nereikėjo pririšti lito prie euro – išeina sviestas sviestuotas, nes juk ir nėra prie kiekvieno euro po tabaluojantį pririštą litą (turėtų būti susieti litą su euru).

Taigi rinkėjams linkime klausyti ne tik kandidatų į Seimą pažadų, bet ir atkreipti dėmesį į politiko vartojamos kalbos taisyklingumą. Juk taisyklinga politiko kalba taip pat atspindi politiko santykį su žmonėmis, išsilavinimo ir kultūros lygį ir leidžia nuspręsti, ar juo galima pasitikėti. Kalbos riktų, korektūros klaidų galime padaryti kiekvienas – tai neišvengiama. O visgi vieno politiko debatų metu paklausė, ką jis veiks Seime, neturėdamas jokių ekonomikos žinių. Jis perklausė, ar tokios žinios yra būtinos. O ar būtinos lietuvių kalbos žinios? Klausimas politikams ir rinkėjams.

Plačiau > Publikuota: www.delfi.lt

Praėjusį mėnesį minėjome Programuotojų dieną. Šia proga vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai, kasdien redaguodami šimtus skirtingų techninių sričių tekstų, nusprendė išrinkti žodžius, kuriuos neabejotinai turėtų mokėti raštingas kiekvienos srities specialistas. 

Informacinių technologijų tekstuose itin gausu svetimžodžių, bet ar žinote, kad jie įprastai gali būti pakeisti lietuviškais atitikmenimis? Taigi dalijamės populiariausių kompiuterinių programų pavadinimų terminų lietuviškais atitikmenimis ir taip pat norėtume pasidalyti dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis naudotojo vadovuose. „Ars libri“ kalbos redaktoriams tenka perskaityti daugybę naudotojo vadovų lietuvių kalba ir žinome, kad dažnam prasta kalba parašyti naudotojo vadovai kelia nepasitikėjimą ir norą mesti šį vadovą į šalį ir pačiam sumontuoti ar išbandyti įrenginį, nesivadovaujant naudotojo vadove pateiktais nurodymais. Toliau pateikiame keletą populiariausių technikos terminų, dažnai vartojamų naudotojų vadovuose.

Angliškas terminas	Lietuviškas atitikmuo	Klaidingas vartojimas
Browser	Naršyklė	Brauzeris
Driver	Tvarkyklė	Draiveris
Editor	Rengyklė	Redaktorius
Logger	Prisijungimo programa	Logeris
Manager	Tvarkytuvė	Valdyklė
Printer	Spausdinimo programa	Printeris
Reader	Skaitytuvė	Ryderis
Router	Maršrutizatorius, kelvedė	Rūteris
Spellchecker	Rašybos tikrintuvė	Spelas
Favorite	Parankiniai adresai	Mėgstamiausi
Contacts	Asmeninė adresinė	Adresai
Clipboard	Iškarpinė	Klipbordas
Inbox	Gautieji, gaviniai	Inboksas
Label	Žymena	Leiblas

Angliškas terminas	Lietuviškas atitikmuo	Klaidingas vartojimas
User manual	Naudotojo vadovas	Vartotojo vadovas
Mobile phone	Mobilusis telefonas	Mobilus telefonas
Smart phone	Išmanusis telefonas	Išmanus telefonas
Standby mode	Budėjimo režimas	Budėjimo rėžimas
Upload online	Įkelti internete	Patalpinti internete
Push the button	Paspausti mygtuką	Nuspausti mygtuką
Push and hold the button	Nuspauskite mygtuką	Paspauskite mygtuką
Fast Internet connection	Spartusis interneto ryšys	Spartus interneto ryšys
Occupational Safety	Darbų sauga	Profesinė sauga
Operation	Eksploatavimas	Operavimas
Hardware	Aparatinė įranga	Hardas
Maintenance	Priežiūra	Palaikymas

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Baigėsi olimpinės žaidynės, prasidėjo parolimpinės, artėja atskirų sporto šakų sezono pradžia. O problema kasmet stabiliai lieka aktuali vis ta pati: pavardžių klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dar gerokai prieš prasidedant žaidynėms, Valstybinė lietuvių kalbos komisija išplatino pranešimą, kad pritaria rekomendacijai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui siųsti brazilams lietuvių sportininkų sąrašus su lietuviškomis abėcėlės raidėmis, nes tokių raidžių įvairios informacinės sistemos jau nebeiškraipo. Rekomendacijos įgyvendinti nepavyko – nebuvo matyti, kad kuri nors šalis būtų pasinaudojusi šia privilegija, tad ir liks olimpiados istorijoje mūsų lietuviškasis augalas Rūta Meilutytė it kokia estė Ruta. Bet šįkart tiek jau to.

Kur kas gajesnis pavardžių tarimo klausimas: sporto varžybų komentatoriai (o neretai ir sporto žinių vedėjai) nedrąsiai teisinasi prieš žiūrovus, kad visų gerai žinomas Andy Murray dabar jau nebe „Murėjus“, o „Maris“. Tai vienas iš atvejų, kai, rodos, pakeičiama net žmogaus tapatybė, o kur dar „Pau“ ir „Po“ Gasolis, Sergio „Lulas“ ir „Julas“ ir kt… Negi kažkas pagaliau nuvyko į Didžiąją Britaniją ar Ispaniją ir netikėtai išgirdo tų šalių kalbėseną? Turbūt, kad ne. Regis, teisindamiesi tiesioginiame eteryje komentatoriai ne tik patys išmoko, bet ir kitus moko. Čia ir visa bėda: būtų daug praktiškiau prieš pradedant komentuoti varžybas pasikonsultuoti su kalbos specialistais, kaip kuri pavardė turėtų būti tariama atitinkamoje šalyje, o ne laukti pirmųjų pasipiktinimo bangų. Iki kitų komentuojamų varžybų pradžios dar galima pasipraktikuoti.

Taigi kokia svarbiausia taisyklė? Nėra tokios kalbos, kurioje būtų skaitoma taip, kaip užrašyta. Net jeigu sako, kad skaitoma taip, kaip rašoma – tai nereiškia, kad skaitoma pagal lietuviškas taisykles. Antroji taisyklė – yra pavardžių, kurios ištarti lietuviškas liežuvis tiesiog neapsivers (pvz., su penkiais iš eilės priebalsiais), tad geriau nė nebandyti – lietuvių kalba pakankamai turtinga, kad būtų galima įvardyti apibūdinamaisiais žodžiais. Trečioji taisyklė – jeigu nėra galinčių pakonsultuoti specialistų, galima pasiklausyti užsienio komentatorių tarimo, ar – blogiausiu atveju – suvesti pavardę į „google translate“ ir paklausyti: šis išradimas pavardes taria neretai profesionaliau, nei varžybų komentatoriai.

Ir paskutinė taisyklė: jei jau sukurta pavardės netaisyklingo tarimo tradicija, labai gerai apgalvoti, ar verta ką nors keisti. Nes juk yra daug atvejų, kai pavardės tariamos ir rašomos tiesiog iš tradicijos. Juk net gerb. Prezidentė sako ne „Donaldas Trampas“, o „ponas Trumpas“. Ne visai pagal taisykles, bet lietuviškiau?

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Įsigijus naują buities prietaisą ar laisvalaikiui paįvairinti skirtą įrenginį prieš montuojant jį ar pradedant juo naudotis rekomenduojama perskaityti naudotojo vadovą ir susipažinti su visais montavimo ir saugaus naudojimo nurodymais. Vis dėlto ne visiems užtenka kantrybės skaityti naudotojo vadovus. Viena iš priežasčių – naudotojo vadovuose dažnos kalbos klaidos, netikslumai ir netinkamai parinkti, skirtingi ar net prieštaringi terminai. 

Dažnam prasta kalba parašyti naudotojo vadovai kelia nepasitikėjimą ir norą mesti šį vadovą į šalį ir pačiam sumontuoti ar išbandyti įrenginį, nesivadovaujant naudotojo vadove pateiktais nurodymais. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek naudotojo saugai, tiek gamintojo ar platintojo reputacijai. „Ars libri“ kalbos redaktoriams tenka perskaityti daugybę naudotojo vadovų lietuvių kalba, todėl norėtume pasidalyti dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis naudotojo vadovuose. Taigi ką daryti, kad jūsų kartu su įrenginiu platinamą naudotojo vadovą noriai skaitytų jūsų klientai ir juo saugiai naudotųsi?

Visų pirma, turėtumėte atkreipti dėmesį, kad leidinys, kuriame pateikiami įrenginio montavimo ir eksploatavimo nurodymai, vadinamas naudotojo, o ne vartotojo vadovu. Naudojame priemones ar įrankius, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, transporto priemones, buities prietaisus ir pan. Vartojame maistą, vaistus ir kalbą – viską, kas tiesiogiai susiję su mumis. Dėl to leidinį, kuriame nurodoma, kaip naudotis mobiliuoju telefonu, būtų netaisyklinga vadinti vartotojo vadovu, nes mobilusis telefonus yra naudojamas kaip ryšio priemonė.

Naudotojo vadovuose nepagrįstai vengiama vartoti įvardžiuotinę formą. Dažnai, kaip įprasta šnekamojoje kalboje, tiesiog paliekamas įprastas būdvardis, pavyzdžiui, mobilus telefonas. „Ars libri“ kalbos ekspertai pataria vartoti įvardžiuotinės formos būdvardžius, nes įvardžiuotinė forma, vartojama sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose, pabrėžia išskirtinę daikto ypatybę, nurodo jo rūšį, pavyzdžiui: išmanusis telefonas (ne išmanus telefonas), spartusis interneto ryšys (ne spartus ryšys), tylusis režimas (ne tylus režimas). Šiuose terminuose būdvardžiu akcentuojama svarbiausia daikto ypatybė (tylusis) ar rūšis (mobilusis), skirianti jį iš kitų.

Techninio pobūdžio naudotojo vadovų tekstuose netaisyklingai vartojami ir priešdėliai, pavyzdžiui, pajungti įrangą ar atjungti įrangą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad pajungti nevartojamas reikšmėmis privesti, įjungti, prijungti ir turi būti keičiamas parenkant kitus terminus: privesti telefoną, įjungti telefoną, prijungti skalbimo mašiną. Analogiškai, atjungti taip pat nėra vartotinas ir turi būti keičiamas į išjungti, pavyzdžiui, išjungti skalbimo mašiną. Netinkamai parinkti veiksmažodžių priešdėliai taip pat gali keisti termino reikšmę ir klaidinti vartotoją. Palyginkite paspausti mygtuką (trumpas veiksmas) ir nuspausti mygtuką (ilgas, tęstinis veiksmas). 

„Ars libri“ redaktoriai pastebi, kad naudotojo vadovuose, norint pasakyti, kad įranga tinkamai ar gerai veikia, vis dar netaisyklingai vartojamas prieveiksmis pilnai, pavyzdžiui, pilnai veikianti įranga, pilnai baigtas remontas. Prieveiksmis „pilnai“ nevartojamas, kai norima nurodyti, kad įrengimo ar veikimo procesas yra baigtas, todėl šiais atvejais reikėtų ieškoti sinonimų baigtumui išreikšti, pavyzdžiui, tinkamai veikianti įranga ir visiškai baigtas remontas ar tiesiog baigtas remontas. Taip pat netaisyklinga nurodyti, kad yra teisingas būdas naudoti prietaisą. Teisingu galima vadinti tik tai, kas yra susiję su tiesa, nešališkumu, pavyzdžiui, teisingas sprendimas, taip pat tai, ką laikome pelnytu: teisinga bausmė. Norėdami nurodyti, kaip naudotis prietaisu, kad jis veiktų kaip numatyta ir negestų, parinkite sinonimą, pavyzdžiui, tinkamai: tinkamas būdas naudoti prietaisą. 

Dažnai painiojamos režimo ir rėžimo reikšmės, pavyzdžiui, nurodoma, kad įrenginys veikia budėjimo rėžimu. Rėžimas yra padarytas iš veiksmažodžio rėžti ir, be tiesioginės reikšmės pjauti, taip pat gali reikšti skaudėti, ką nors atvirai išsakyti ir pan. Šios reikšmės yra visiškai nesusijusios su prietaiso būsenos nustatymu, todėl taisyklingas terminas yra režimas, reiškiantis objektų parametrus ir jų kaitą. Aprašydami, kaip iš fotoaparato ar kito įrenginio nuotraukas galima perkelti į internetą, nevartokite tokių terminų kaip talpinti ar patalpinti. Nuotraukos į internetą yra įdedamos ar skelbiamos internete.

Vienos dažniausiai pasitaikančių skyrybos klaidų yra netinkama matavimo vienetų skyryba ir ribų žymėjimas brūkšniais. „Ars libri“ redaktoriai atkreipia dėmesį, kad tarp skaičiaus ir matavimo vienetų visada turi būti dedamas tarpas, pavyzdžiui: 30 %, 90 °C, 150 m. Taip pat, nurodydami savo gaminio matmenis, dėkite tarpus tarp santykį žyminčių ženklų: 160 x 200. Tam, kad matavimo vienetai neatsiskirtų nuo skaičiaus ir neperšoktų į kitą eilutę, dėkite kietąjį tarpą (ctrl + shift + space). Žymėdami laiko, atstumo, temperatūros ribas, nepamirškite, kad tarp dviejų skaičių turėtų būti dedamas ilgasis brūkšnys 90–100 km/h, 50–60 °C, kurį dėkite paspaudę (alt + 0150). 

Rašant įmonių ir jų produktų pavadinimus dažnai ignoruojamos kabutės, ypač lietuviškosios (alt+0132 ir alt+0147). „Ars libri“ redaktoriai siūlo prietaisus gaminančių įmonių pavadinimus skirti kabutėmis, o jų produktų pavadinimus išskirti pasviruoju šriftu. Jei kabutės jums neatrodo patraukliai, alternatyva joms – pajuodintas šriftas ar visos didžiosios raidės. Taip patrauksite savo klientų dėmesį ir jie lengviau įsimins jūsų įmonės ir jūsų gaminamo ar platinamo produkto pavadinimą. 

Tikime, kad sutvarkę naudotojo vadovų tekstų kalbą, sulauksite didesnio klientų pasitikėjimo, ir jie dažniau skaitys naudotojo vadovus ir vadovausis juose pateiktais nurodymais. Juk aiški, taisyklinga kalba yra itin svarbi, kad klientai jus suprastų tinkamai ir kruopščiai sektų jūsų nurodymus. 

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Šį mėnesį minėjome Raštingumo dieną. Šia proga vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai, pro kurių akis kiekvieną dieną praplaukia šimtai skirtingų verslo sričių tekstų, nusprendė išrinkti žodžius, kuriuos neabejotinai turėtų mokėti raštingas kiekvienos srities specialistas. 

Taigi dalijamės skirtingų verslo sričių dažniausių klaidų „lyderiais“:

Teisė

Ne vietoje pradėtas kablelis sutartyje gali kainuoti milijonus, nuoroda „aukščiau“ spausdintame tekste – tapti teisinio ginčo priežastimi, jei tekstui pasislinkus nuoroda faktiškai atsiduria kitame puslapyje, todėl itin atidžiai vartokite nusistovėjusias frazes. Teisiniams tekstams nebūdinga tariamoji nuosaka, nes ji sudaro neapibrėžtumo įspūdį ir palieka vietos interpretacijoms, kuriomis sumaniai gali pasinaudoti kitos pusės advokatas, todėl tariamąją nuosaką pagal aplinkybes keiskite esamuoju ar būsimuoju laiku.

Netaisyklinga	Taisyklinga
Autorinės teisės	Autorių teisės
Aukščiau, žemiau	Pirmiau, toliau
Motininė, dukterinė įmonė	Pirminė, antrinė įmonė
Teigė, kad Ieškovas turėtų įvykdyti numatytus reikalavimus	Teigė, kad Ieškovas turi įvykdyti numatytus reikalavimus
Vykdantis direktorius	Vykdomasis direktorius
Silpnai atsakingas	Iš dalies atsakingas
Atstovauti įmonę	Atstovauti įmonei
Asocijuotas	Asocijuotasis
Kasmetiniai	Kasmečiai
Pasirašęs	Pasirašiusysis

Medicina

Ne vien medikai, bet ir medicininiai tekstai gali išgelbėti gyvybę ir ją atimti: ar įsivaizduojate, kaip atrodo chirurginė terapija ir kas būtų, jei ji ir būtų atliekama tiesiogiai pagal prasmę? O jeigu paskambinę greitajai pagalbai informuosite, kad ligonis yra sunkus? Medikai pasirūpins stipresniais neštuvais ar suskubs greičiau atvykti?

Netaisyklinga	Taisyklinga
Naudoti vaistus nuo galvos	Vartoti vaistus nuo galvos skausmo
Chirurginė terapija	Chirurginis gydymas
Pacientams, sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu	Pacientams, kurių inkstų veikla yra nepakankama
Sunkus ligonis	Sunkios būklės ligonis
Vaistus vartoti gydytojo priežiūroje	Vaistus vartoti gydytojui prižiūrint
Esant susirgimui	Sergant
Gydomųjų priemonių turinys	Gydomųjų priemonių sudėtis
Ypatingi poreikiai	Specialieji poreikiai
Priemonės charakteristika	Priemonės sudėtis
Kraujagyslių-širdies ligos	Kraujagyslių ir širdies ligos

Viešieji ryšiai

Viešieji ryšiai yra visur, tai jūsų komunikacija, jūsų įmonės veidas, todėl venkite klaidų, nes priešingu atveju galite sukelti kliento nepasitenkinimą, galite būti klaidingai suprasti. Pavyzdžiui, „tolimesnis“ vartojamas, kai norima įvardyti toliau (vietos atžvilgiu) esantį objektą o „tolesnis“ – laiko.

Netaisyklinga	Taisyklinga
Privalumai	Pranašumai
Akcijinė kaina	Akcinė kaina
sms žinutė	SMS žinutė
Detalesnė informacija	Išsamesnė informacija
Piaras	Viešieji ryšiai, ryšiai su visuomene
Novatoriškas	Naujas
Skirtas plačiai visuomenei	Skirtas plačiajai visuomenei
Jo teigimu	Pasak jo
Vienas iš pačių geriausių	Vienas iš geriausių
Galingas kiekis	Didelis kiekis
Tolimesnis	Tolesnis

Technika

Techninių tekstų kalba – tai ne vien prietaiso naudojimo aprašymas, tai ir jūsų požiūris į klientą. Pasistenkite išvengti klaidų, nes šios klaidos gali nulemti tai, kad jūsų prietaisas neveiks ar bus sugadintas dėl netinkamo naudojimo. Pavyzdžiui, „paspausti mygtuką“ reiškia „spustelėti“, o „nuspausti“ reiškia „spausti iki galo ir laikyti“, „elementas“ pasiskolintas iš chemijos, o „komponentas“ – neatsiejama prietaiso dalis.

Netaisyklinga	Taisyklinga
Pastatą priduoti Valstybinei komisijai.	Pastatą atiduoti Valstybinei komisijai įvertinti.
Mobilus ryšys	Mobilusis ryšys
Našumas padidėja 30%	Našumas padidėja 30 %
Važiavimo greičių matavimo ribos 0–150 km/h	Važiavimo greičių matavimo ribos 0–150 km/val.
Įranga turi būti sukomplektuota taip, kad pilnai veiktų	Įranga turi būti sukomplektuota taip, kad tinkamai veiktų
Pajungimas ir (ar) atjungimas	Prijungimas ir (ar) išjungimas
Išoriniai veiksniai	Išorės veiksniai
.xls formoje	.xls formatu
max.	maks.
Veiklos sfera	Veiklos sritis
Pavarų dėžės elementai	Pavarų dėžės detalės
Programinis įrenginys	Programinė įranga

Kanceliarija

Kanceliarines klaidas pastebi ne tik puikiai išmanantieji kalbos subtilybes, bet ir paprasti kalbos vartotojai, todėl šios klaidos yra neatleistos, juk nesinori, kad ne ten padėtas tarpas ar iš mažosios raidės parašytas trumpinys sugadintų jūsų reputaciją. Pavyzdžiui, ar „PVM tame tarpe“ reiškia, kad PVM įsiterpia tarp skaičiaus 20 000 skaitmenų?

Netaisyklinga	Taisyklinga
nr. 241	Nr. 241
tel.: +37068525465	Tel. +37068525465
11000 km	11 000 km
Žurnalas kainuoja 2 eur	Žurnalas kainuoja 2 Eur
Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių priedas 1	Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 1 priedas
Apytikriai	Apytiksliai
5 psl. iš 6	5 iš 6 psl.
Kai	Kuomet
Nei vienas	Nė vienas
PVM tame tarpe	Su PVM
Raštiškas	Rašytinis

VERTIMAI

Prastas vertimas – kelias į nesėkmę. Turbūt daugelis su tuo sutiktų, juk klaidos tekstuose dažnai parodo nekompetenciją ar išsiblaškymą, todėl svarbu atminti, kad tik tvarkingas ir be klaidų išverstas tekstas garantuos puikų jūsų įvaizdį klientų akyse.

Ne vienerius metus po internetą klajoja tokie klaidingo vertimo pavyzdžiai: „rain forest“ – „lietaus miškai“ ar „foto flash“ – „foto žaibas“.

Originalas	Vertimas (netaisyklinga)	Vertimas (taisyklinga)
To whom it may concern	Visiems, kuriuos tai liečia	Visiems suinteresuotiesiems
Approx.	Apytikriai	Apytiksliai
Up to	Mažiau kaip	Mažiau nei
Registration number	Registracijos numeris	Įmonės kodas
Force majeure	Dievo ranka	Nenugalimos jėgos aplinkybės
Terms and conditions	Terminai	Sąlygos ir nuostatos
Middle East	Vidurio Rytai	Artimieji Rytai
With appreciation	Su pagarba	Pagarbiai
On behalf	Už Petraitį	Petraičio vardu

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Dažnai tekstų autoriui atrodo, kad svarbiausia yra jo ar jos parašyto teksto esmė, tekste išsakytos mintys ir idėjos, o vienas kitas praleistas kablelis ar gramatinė klaidelė nėra itin reikšmingi. Vis dėl to tie, kurių tekstai publikuojami viešai, suvokia, korektūros klaidų reikšmę ir tai, kaip skaudžiai dėl jų gali nukentėti autorius. Tekste paliktos gramatinės ir korektūros klaidos gali priversti suabejoti autoriaus kompetencija, išsilavinimu. Vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktoriai, redaguodami tekstus, turi tam tikrą mantrą, be kurios neapsieina nė vieno teksto peržiūra. Norime su jumis pasidalyti keletu patarimų, padėsiančių užtikrinti, kad jūsų tekste neliktų gramatinių ir prasmės klaidų, o tekstas būtų tinkamai apipavidalintas. Atlikę šiuos septynis veiksmus, galėsite ramia širdimi spausdinti ar siųsti parengtus tekstus.

1.Skaitykite tekstą antrą kartą. Pirmiausia siūlytume dar kartą perskaityti savo parašytą tekstą. Antrą kartą tekstą geriausia skaityti praėjus šiek tiek laiko nuo jo parašymo, idealu, jei tai galite daryti kitą dieną, kuomet į tekstą galėsite pažvelgti objektyviai. Skaitydami tekstą antrą kartą bandykite į jį pažvelgti iš skaitytojo pozicijos – ar tekstas lengvai suprantamus ir rišlus? Ar jame nėra prasmės klaidų, mintys dėstomos nuosekliai. Ar sakiniai nėra pernelyg ilgi ir griozdiški? Dažnai įsijautus į teksto rašymą mintis veja mintį, tačiau ne visos jos sugula į popieriaus lapą, todėl įsitikinkite, kad tikrai užrašėte viską, ką planavote. 

2.Patikrinkite svarbiausią informaciją. Tekstą skaitydami antrą kartą ypatingą dėmesį skirkite datoms, sumoms, asmenų vardams, pavardėms ir įmonių pavadinimams. Netiksliai parašyta pavardė ar pinigų suma gali sukelti nemažai sunkumų, todėl išties verta patikrinti kelis kartus.

3.Tikrinkite prasmę. Tik skaitant tekstą antrą kartą pastebėsite žodžius, kurių rašybos kontrolės funkcija (Spelling and Grammar) neaptiks, nes jie gali būti kuo puikiausiai vartojami kitame kontekste, nors jūsų tekste nėra tinkami. Klasikinis pavyzdys – žodis „parašas“, tekstą greitai renkant ranka ir praleidus a raidę virstantis į „paršą“. Atidžiai skaitykite tekstą, kad išrankiotumėte visus „netyčiukus“. Taip pat svarbu patikrinti, ar nesumaišėte tekste minimų veikėjų vaidmenų. Pavyzdžiui, ar tekste neparašyta, kad tai, ką turėtų atlikti pirkėjas (pavyzdžiui, sumokėti už gautas prekes), atlieka pardavėjas. Tokios klaidos itin dažnos, todėl būtina įsiskaityti į tekstą, kad jas aptiktumėte.

4.Tikrinkite terminus. Įsitikinkite, kad visame tekste vartojate tuos pačius terminus. Taip neklaidinsite skaitytojo, kuris, aptikęs sutartyje Klientą ir Bendrovę, nebūtinai supras, kad tai vienas ir tas pats juridinis asmuo. Jei ruošiate sutartį ar kitą teisinį dokumentą, geriausia terminus apibrėžti jau pačioje dokumento pradžioje.

5.Tikrinkite skyrybą. Skaitydami tekstą atkreipkite dėmesį į skyrybą – tinkamai vartojami skyrybos ženklai labai palengvina teksto suvokimą ir išgelbėja net ilgiausią sakinį, akcentus sudedant ten, kur reikia. Atkreipkite dėmesį, ar tekste nėra perteklinės skyrybos – dar kartą pamąstykite, ar tekste tikrai reikalingas daugtaškis, šauktukas ar eilė klaustukų. Šie skyrybos ženklai reiškia stiprias emocijas ir nutylėjimus bei gali netikti Jūsų teksto žanrui, pavyzdžiui, oficialiam verslo pasiūlymui ar sutarčiai.

6.Tikrinkite rašybą. Patikrinę teksto prasmę, visada patikrinkite ir rašybą. Word programoje tai lengvai padarysite pasinaudoję rašybos kontrolės funkcija. Nors dažnas iš mūsų ir yra įsitikinęs, kad, ko jau ko, o gramatinių klaidų nedarome, ši funkcija itin naudinga, nes aptinka visas teksto rinkimo klaidas ir pasiūlo galimą taisymo būdą. Plika akimi ne visada pastebėsite gramatines klaidas, todėl primygtinai siūlome pasinaudoti šia funkcija.

7.Tinkamai apipavidalinkite tekstą. Sutvarkę teksto rašybą, skyrybą ir patikrinę prasmės dalykus, būtinai sutvarkykite ir teksto maketą. Patikrinkite, ar tekste nėra dvigubų ar net trigubų tarpų tarp žodžių ir prieš skyrybos ženklus. Sulygiuokite tekstą abipuse lygiuote, taip tekstas atrodys tvarkingiau ir solidžiau. Tekstą suskirstykite į panašaus ilgio pastraipas ir jas tolygiai atitraukite nuo krašto. Venkite pastraipų iš vieno ilgo sakinio, geriau suskirstykite jį į keletą trumpesnių sakinių. Tekstą rašykite vienodu šriftu. Norėdami į kai kurias teksto vietas atkreipti skaitytojo dėmesį, jas pajuodinkite ar užrašykite kursyvu. Siekdami didesnės simetrijos, kai kurias teksto dalis galite sukelti į lentelę ir vėliau paslėpti jos rėmus, taip tekstas atrodys tvarkingiau. Tam, kad tekstą būtų lengviau skaityti, teksto eilutes galite atskirti 1,5 dydžio tarpais.

Tikimės, kad šis „Ars libri“ redaktorių naudojamas kontrolinis patikrinimo sąrašas jums pravers užtikrinant teksto kokybę ir padės išvengti korektūros ir prasmės klaidų. Juo remdamiesi galite patikrinti tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis parašytus tekstus. Vis dėlto pagrindinė taisyklė – atsiminti, kad nėra blogai klysti, svarbu imtis prevencinių priemonių ir aptikus klaidas jas ištaisyti. 

Plačiau > Publikuota: www.delfi.lt

Giedrė Liutkevičiūtė

Naujų mokslo metų pradžia simboliška ir svarbi ne tik mokinukams, bet ir visoms besimokančioms, tobulėjančioms, į gyvenimą kaip į mokyklą žvelgiančioms asmenybėms. Esu įsitikinusi, kad savirealizacijos poreikis, siekis tapti savo gyvenimo lyderiu būdingas mums visiems – ką bedarytume, kur bebūtume. Mano nuomone, asmeninis tobulėjimas – žmogaus, kaip gamtos dalelės, prigimtinė savybė, nes evoliucionuoja gamta, evoliucionuoja socialinės struktūros, evoliucionuoja organizacijos, tobulėti siekia kiekvienas specialistas, to siekia visa organizacija kaip didesnė struktūra. Atrodo, jei specialistų ir organizacijos tobulėjimo kryptys sutampa, tai praturtina abu, kaip upės intakai, įsiliejantys į upę, teka ta pačia kryptimi, ją praturtindami ir sustiprindami, tačiau realybėje būna visko. Būna prieštaravimų, nesusikalbėjimo, konfrontacijos, silpninančios abi puses, dėl ko abiejų pusių lūkesčiai lieka nepatenkinami. Ir vietoj to, kad vieni kitus stiprintume, mes vieni kitus silpniname: juk laikrodžio sraigteliai gali judėti darniai ir sinchroniškai, o gali ir asinchroniškai, dėl vieno sraigtelio gali sugriūti visas mechanizmas, arba mechanizmas gali tą sraigtelį sulaužyti. 

Kelios atotrūkio priežastys:

1.Įprastai darbdaviai ir darbuotojai turi skirtingas profesijos, darbo, jo rezultato vizijas, skirtingus lūkesčius. Abiem pusėms jie atrodo savaime suprantami, jų aklai laikomasi, labai dažnai tai lemia nusivylimą, demotyvaciją ir priešpriešą. 

Tikitės, kad jūsų nuomonės bus paisoma, nors neturite tos srities patirties ir žinių. Tikitės grįžtamojo ryšio, kuo daugiau tuo geriau: kitaip tariant, gauti Like kiekvienam veiksmui. Tikitės greitai kilti karjeros laiptais, balanso tarp darbo ir laisvalaikio, savirealizacijos pojūčio, bičiuliškos atmosferos darbe. Tikitės lengvai ir greitai perimti naują darbą ir naujausių tą lengvinančių technologijų.

Galite pasiūlyti gebėjimą naudotis tomis naujausiomis technologijomis, jokių tvarkų, autoritetų ir procedūrų nepaveiktą šviežią, autonomišką mąstymą. Galite supurtyti organizaciją ir priversti ją keistis, modernėti daugiau nei vadovai linkę tą daryti.

Mes gi tikimės, kad jūs tą darbo ir asmeninio gyvenimo balansą pasieksite išmokę valdyti savo laiką, nusistatyti prioritetus, produktyviai dirbti, orientuotis į rezultatą. Kartu viliamės, kad perimsite mūsų patirtį, nusistovėjusią tvarką, procedūras, ilgainiui jas tobulindami. Tikimės pagarbos pareigoms ir patirčiai, teiginių ir nurodymų nekvestionavimo. Kitaip tariant – saugaus, stabilaus ir valdomo augimo. O esame priversti ieškoti naujų vadovavimo formų: siekdami nevaldomą chaosą versti valdomu chaosu ir ieškoti naujų, kūrybiškų, valdymo formų, t. y. siekdami, kad visos upės vėl darniai tekėtų į tikslą, be jokių vidinių sūkurių ir užtvankų.

2.Toks skirtingas supratimas yra ne tik skirtingų kartų nulemto skirtingo požiūrio į darbą pasekmė, bet ir nulemtas nemažo atotrūkio tarp akademinio ir profesinio pasirengimo. Todėl jaunas darbuotojas niekaip negali peržengti slenksčio „be patirties nepriimame“. Jūs baigiate universitetą, manote, kad įsisavinote kursą, turite gerus pažymius, tačiau jums ne itin sekasi užsikabinti rinkoje, todėl tenka sutikti ne su norimu, o su siūlomu darbu ir atlyginimu. Tai lemia motyvaciją stengtis, tobulėti ir pan. Kadangi gaunate mažai, dirbate labai daug, stengiatės dirbti kuo greičiau ir kuo daugiau padaryti, nėra nei laiko, nei jėgų, nei malonumo gilintis. Taip per pirmuosius metus susiformuoja darbo įpročiai, kurie, kaip antras prigimimas, labai sunkiai pakeičiami, nusvyra rankos ir stumiamos dienos darbe „nuo algos iki algos“, nes nėra motyvacijos. Tuomet siekiantis rezultatų darbdavys vadovauja „lazdos ir meduolio“ principu. Tai gilina priešpriešą, jūs nesuprantate, ko jis iš jūsų nori: dirbate be užsidegimo, nekūrybiškai, mechaniškai, kas kerta per rezultatus ir galimybes profesionalumui augti kartu su atlyginimu.

O darbdaviai savo ruožtu nenori priimti darbuotojų be patirties, nes turi investuoti metus dvejus auginimui, kartais neturi tokios prabangos to daryti, nes nesijaučia esą mokymo įstaiga. Kai tai daro, labai gerai žino to kainą: vadovo gyvybinė energija eina ne verslui vystyti, o žmogui auginti, taigi rezultatas ten, kur energija. Išauginti puikūs specialistai pagal laisvo darbo judėjimo principus iškeliauja dirbti į užsienio kapitalo struktūras.

Jums atrodo, kad profesionaliam darbui reikalingos žinios, o darbdaviai žino, kad jos neveikia, jei nėra profesinių įgūdžių. Visų pirma, profesionalaus darbo įgūdžiai – tai pagrindas, siekiant augti ten, kur esi. Deja, pernelyg retai tuos pagrindus darbuotojai į savo pirmąją darbovietę atsineša iš šeimos ar iš universiteto. Darbas dažniausiai tampa ta vieta, kur darbuotojas ima visiškai atsakyti už savo gyvenimą, ir gauna atlygį, priklausantį nuo rezultatų. Tuo tarpu pradžioje nesiseka pasiekti rezultatų nei be profesinės patirties, nei be įgūdžių tad 

siūlau:

1.Ieškoti darbdavių, vadovaujančių pagal ugdomojo vadovavimo principus ir gebančių šalia specifinių produkto ar paslaugos žinių išugdyti ir gebantį kvalifikuotai dirbti darbuotoją, suformuoti tam reikalingas jo asmenines ir profesines savybes ir pirmą darbo vietą rinktis pagal tai, kiek patirties galite įgyti, kiek naujo sužinoti savo pasirinkta profesinio augimo kryptimi, finansinė grąža ateis vėliau. Visgi pirmiausia išsiaiškinkite, ką patys galite darbdaviui pasiūlyti: tam tikru etapu, nesant daug patirties. Pirmosios darbo patirtys man labai siejasi su rezidentų, kai toliau mokaisi jau darbo vietoje ir gero būsimo specialisto šio etapo prioritetas visgi yra mokymasis, vieta, kur turėsite didžiausias galimybes mokytis toliau augti ir tobulėti kaip specialistai.

2.Atsiverti naujai patirčiai šalia jau turimos, nekritiško priėmimo esamos tvarkos. Panašiai kaip muzikoje: juk improvizuoti, pasireikšti savo talentui ir unikalumui galime leisti tik tada, kai iškalsime pagrindus – solfedį ir gamas. Kinai turi posakį „į pilną puodelį nieko negalima įpilti“. Iš tiesų žmogus, manantis, kad viską žino, pasmerktas likti ten, kur yra.

Jei darbą lyginsime su namu, tai diplomas yra namo pamatas, ant kurio visas namas laikysis, bet dar ne namas. Kaip augote universitete, taip reikia augti kaip profesionalui jau praktikoje. Sakoma, kad specialistu gali vadintis tik po kelerių metų praktikos toje srityje. Iki 2 metų esi besimokantis srityje, kai jau turi akademinių žinių, keletą metų praktikos ir gyvenimiškos patirties. Tęsiant rezidento temą pasidalinsiu istoriją apie merginą, medicinos akademijoje baigusią šeimos gydytojos specialybę ir norėjusią keletą metų padirbėti Vokietijoje. Kandidatuodama į šią vietą ji labai išdidžiai pateikdavo savo gydytojos diplomą, tačiau, didelei savo nuostabai, pusę metų niekas jos niekur nepriėmė, kol galų gale vienoje ligoninėje jai buvo pasiūlyta dirbti… sanitare. Mergina labai arogantiškai pasipiktino: na kaip aš, juk gydytoja, ir dabar basonus nešiosiu. Vis dėlto padirbėjusi pusę metų sanitare, susidūrusi ne su vadovėliuose aprašytomis, o su realiomis ligomis, bėdomis, paskui padirbėjusi sesele ir galop tik po metų paaukštinta į šeimos gydytojas, ji dabar visiems sako nesuvokianti, kaip žmones tik po universiteto galima leisti gydyti žmones.

Pasitikrinkite ar turite (išsiugdėte) šias asmenines savybes:

1.Koncentracija. Kur mūsų dėmesys, ten nukreipiama ir mūsų psichinė energija. O kur psichinė energija, ten ir bus rezultatas (kokybė lygi 100 proc. dėmesio). Tinkama koncentracija tokia, kai įsigilinus į darbą negirdimi šalia plepantys kolegos, pypsintys telefonai ir pan. Yra paprastas dėmesio išlaikymo testas: ant balto lapo nupieškite pusės centimetro diametro juodą tašką ir fiksuokite laiką, kiek gebate į jį žiūrėti, nematydami nieko kito – balto lapo ar to, kas už jo. Šnekėjimas darbo metu niekaip nedera su reikiama koncentracija. Asmeniškai manau, kad darbo metu kalbėti galima tik tuomet, kai dirba rankos, o galva laisva. O jei dirbama galva, tai tą akimirką, kai dėmesys nuėjo į pašnekovą, atsakinėjant į laišką ar dirbant su duomenimis, rankos rašo kažką iš inercijos, toje vietoje lauk klaidos, panašiai krenta rezultatyvumas, kai darbas nuolat pertraukiamas tam, kad persimestumėte su kolegomis replikomis, pasitikrintumėte socialinius tinklus. Patikrinta. Teisingas darbo režimas yra koncentracijos periodus kaitalioti su atsipalaidavimo, analogiškai kaip krepšinio aikštelėje. Varžybų metu siekiant rezultato būtinas susitelkimas, tempas, kryptingumas, tikslingumas, perduodant kamuolį niekas nesustoja aptarti naujos varžovo šukuosenos, tam yra pertraukėlės. 

2.Planavimas. Pasiskirstyti darbą porcijomis kas dieną, pasiliekant laiko manevruoti susidūrus su nenumatytais atvejais. Kartais labai didelė ir kompleksinė užduotis veikia gniuždančiai, tad lieka žmogiška pagunda ją tempti „iki paskutinės nakties“. Man gerai padeda mintis, „kad ir didelį dramblį galima suvalgyti mažomis porcijomis“, vieną po kitos, diena po dienos, taigi išskaidyti užduotį į daug etapų ir priskirti kiekvienai porcijai tarpinius terminus. Taip pat sveika pradėti nuo sunkiausių, nemaloniausių užduočių, kad jos nebeveiktų savo gniuždančiu svoriu.

3.Disciplina. Kiekviena diena atsineša savo dienos iššūkius, problemas ir idėjas, tad jei pasiduosim pagundai nebaigti tos dienos darbų ir jie nusikels rytdienai, tai vogsim energiją iš rytdienos, dirbdami vakarykščius darbus. Mūsų tikslai arba nusikels tolyn, arba jiems neliks tiek energijos ir laiko, kad juos realizuotume taip, kaip sumanėme.

4.Punktualumas. Gavę užduotį labai atsakingai įsivertinkite, kiek jums reikės laiko jai atlikti ir ar telpate į nurodytus laiko rėmus. Jei matote, kad nespėjate pateikti laiku, sakykite iš karto, kai kyla tokia grėsmė, kad vadovas turėtų manevravimo laisvę įjungti kitą komandos narį į komandą ir pan. Nieko nėra baisiau, kai darbuotojas atėjus terminui darbo nepadaro ir ima teisintis, taip jis paveda sako kolegas ir visą įmonę. Kokybė – tai reikiamu laiku, sutarta apimtimi pateiktas darbas.

Niekam nereikia tobulo kalėdinio atviruko per Velykas. Jūsų tikslas – labai atsakingai įsivertinti savo pajėgumą ir suprasti, kad klientui ir darbdaviui į kokybiško darbo sąvoką įeina ir atlikimas reikiamu laiku.

5.PRO-aktyvus elgesys versus RE-aktyvus elgesys. Visų pirmiau išvardytų gebėjimų padeda siekti proaktyvus elgesio modelis. Kai savo darbe išsigryniname prioritetinius darbus, norimą pasiekti rezultatą, aiškų terminą ir savo darbą organizuojame taip, kad kas dieną planingai pasistūmėtume to tikslo link ir, jei lieka laiko, darytume visą kitą. Reaktyvus elgesys – kuomet mūsų darbo dieną sudaro reagavimas į visas ateinančias užklausas, skambučius, skubiausius darbus, labiausiai rėkiančius ir dėmesio reikalaujančius kolegas ar maloniausius dirgiklius (socialinių tinklų pypsėjimus), taip išsibarstę nebeturime nei jėgų, nei laiko svarbiausiems darbams.

6.Atidumas detalėms, pedantiškumas. Nėra nesvarbių dalykų. Geriausia ne vertinti svarbus-nesvarbus, o nusistatyti viską daryti vienodai kruopščiai ir atidžiai. Toks įgūdis mažuose dalykuose pravers ir dideliuose.

7.Savo darbo struktūravimas, kad ir pagal visiems žinomą formulę: svarbūs-skubūs, svarbūs-neskubūs, nesvarbūs-skubūs, nesvarbūs-neskubūs.

8.Atsakomybė. Sakoma, vien šios savybės pakanka atskirti gerą specialistą nuo prasto. 

Suaugęs žmogus prisiima atsakomybę už savo gyvenimą, taip pat už savo šeimą, už savo atliekamą darbą – tai brandos požymis. Vėliau jis jaučiasi atsakingas už savo socialinę aplinką, jaučiasi atsakingu savo valstybės piliečiu. Atsakomybė prasideda nuo mažų dalykų, pirmiausia reikia būti atsakingam už savo žodžius: mano žodis – mano parašas. Būti vieningam savo žodžiais, veiksmais ir poelgiais – tai puiki investicija į ateitį formuojant žmogaus, kuriuo galima pasikliauti, reputaciją.

9.Perfekcionizmas. Tobulėjantis žmogus visada iš savęs reikalauja geriausio rezultato, ir tai tampa įpročiu. Darbai turi būti daromi ne dėl pliusų ataskaitoje. 

10.Iniciatyvumas. Darbdaviai pastebi, vertina ir skatina tuos, kurie pirma patys stengiasi duoti įmonei – iniciatyvą, idėją, sirgimą už komandą ir rezultatus, atsakomybę. O tada jau darbdavys tas pastangas atlygina. Dažnai darbuotojas žiūri, ką gausiu. Ir jei gausiu – tada gal jau duosiu. Toks modelis niekada nesuveikia jokiame darbe.

11.Užsispyrimas, tvirta valia. Sakoma, kiekvienas darbas kartu su savimi atsineša dvi jėgas – vienas, padedančias siekti tikslo, kitas priešpriešines, trukdančias jo siekti (siekiantiesiems tikslo tenka susidurti su išorinėmis priežastimis: ligomis, techniniais gedimais, kolegų aplaidumu, įveikti vidines – tingulį, inertiškumą, nenorą išeiti iš komforto zonos ir pan.). Sakoma, kad tvirta asmenybė yra  stipresnė už tas priešpriešines jėgas ir, nepaisydama jokių aplinkybių, pasiekia tikslą. Tuo tarpu silpna už jų slepiasi, žerdama pasiteisinsimus, kodėl tikslas nepasiektas. Pasauliui nereikia pasiteisinimų, kodėl kažkas nepadaryta, klientui nereikia pasiteisinimų, vadovui nereikia pasiteisinimų, visiems reikia reikiamo rezultato reikiamu metu. Jei vienas žmogus negeba to daryti, bus pakeistas gebančiu.

12.Meilė  tam darbui, kurį tuo metu darai. Sakoma: jei negali dirbti savo mylimo darbo, tai pamilk tą, kurį tuo metu darai. Čia slypi viskas: ir perfekcionizmas, ir kūrybiškumas, ir koncentracija, ir visi kiti pirmiau suminėti dalykai.

Profesinės savybės:

1.Komunikacinės: 

a)nebijokite klausti. Pastebėjau, kad jauni žmonės bijo klausti, manydami, jog taip parodys savo neišmanymą. Patikėkit manimi – mes laimingi gaudami daug klausimų, nes taip tiksliai žinom, kiek ir kokių jums dar reikia suteikti žinių, jas pagilinti, pakomentuoti, pakartoti. Tik girdėdami vienas kitą būsime partnerystėje, leidžiančioje augti. Nes jei tylite, mes žinom, kad jūs nežinot, bet nežinom kur ir kiek – tai įprastai pamatome iš prasto rezultato, kuris įmonei per didelė prabanga, taigi neišvengiamai skatina mus didesnei kontrolei, keliančiai didesnę įtampą ir dar prastesnius rezultatus, ir taip ratas užsidaro.

b)skirkite dalykinę komunikaciją nuo buitinės. Dalykinės kalbos skiriamieji bruožai yra kalbos ekonomija ir kalbos tikslumas, lakoniškumas, konkretumas, aiškumas. Darbdaviai, kaip ir sutuoktiniai, neskaito jūsų minčių, tačiau, skirtingai nei sutuoktiniai, jie neturi laiko visoms jūsų mintims. Atliekant kasdienes užduotis, dirbant komandoje, esant dideliam tempui, didelės perduodamos informacijos srautui, netiksli, nekonkreti perteklinė kalba kaip kreivai padėtas degtukas gali sugriauti visą statomą piramidę. Įsivaizduokit, kad kalba, skirta apsikeisti informacija, perduoti darbus, paaiškinti situaciją, duoti nurodymus, turi būti tokia, kaip programavimas – ji turi būti itin tiksli, vienas žodis, viena prasmė, itin konkreti, kaip instrukcija. To paties principo pravartu prisilaikyti rašant laiškus klientams ar susirinkimų metu. Laikas – didžiausia vertybė tad, gerbdami savo pašnekovo laiką ir vertindami savąjį, neužpilkite jo nereikalingų žodžių kriokliu.

Buitinė kalba daugiaprasmė, daugiasluoksnė, spontaniška, chaotiška, joje daug emocinio atspalvio, subjektyvumo, ją palikite darbo pertraukėlėms. Vėl tęsiant analogiją su krepšiniu, kai yra didelis tempas, tai komunikacija vykdoma kaip komanda „metu kamuolį, gaudyk“, visa kita – pertekliniai plepalai.

2.Įgykite komandinio darbo įgūdžius.  Kaip skiriasi dalykinė ir buitinė komunikacija, taip komanda skiriasi nuo „chebros“. Komanda – tai darnus skirtingų specialistų darbas vienam tikslui pasiekti. Kiekvienas turi savo atsakomybės sritis ir ribas, kiekvienas atlieka savo unikalias funkcijas, tačiau, siekiant darbo organizuotumo, kiekvienas turi žinoti ne tik savo sritį, bet ir labai tiksliai jos ribas, t. y. kas kurią darbo dalį daro ir nuo kurio momento kas perima darbą. Turi būti apsitarta, kada, kaip, kas perduodama. Vėl lygiai taip pat, kaip krepšinyje: jei aš stoviu gynyboje, tai tiksliai žinau, ką ir kada turiu daryti ir kada jau perduodu „kamuolį“ t. y. atsakomybę, užduotį kolegai. Perdavimo momentas turi būti labai aiškiai sutartas, kad nebūtų taip, kad metu, o nėra kam gaudyti, taigi proceso grandinėje negali būti „pakibusių“ vietų, kurioms nepriskirta atsakomybė. Žaidėjai žino savo funkcijas, atsakomybę ir ribas, tačiau žaidžia pagal bendras „žaidimo“ taisykles.

3.Apibrėžkite kompetencijos ribas (specializaciją). Toliau labai svarbu apibrėžti savo kompetencijos ribas: nesiimkite tų darbų, kurie nėra jūsų specializacija, dėl kurių atlikimo kokybės nesate tikri. Reputacija – jūsų pagrindinis turtas, o ji neatsiejama nuo kvalifikacijos ir mano pirmiau minėtų dalykų. Pasirinkite vieną kryptį, kurioje specializuositės ir siekite tobulumo joje, atsisakykite iliuzijų, kad galite būti profesionalus visur. Kryptis gali būti arba į plotį, arba į gylį. Taigi kuo geriau apibrėšite savo kompetencijos sritį ir jos ribas, tuo labiau galėsite gilintis į jos niuansus, tuo  konkurencingesnis ir labiau vertinamas tapsite.

4.Pirma išmokite dirbti labai kokybiškai, o paskui jau didinti tempą. Pradžioje sveika šiek tiek abejoti savimi ir pasiimti mažesnę užduotį, nei pajėgtumėte padaryti, ir turimą laiko rezervą išnaudoti tikrinant save dėl žmogiškų, techninių žinių klaidų, tikrinant šaltinius ir pan.

5.Analizuokite savo klaidas, išgaukite iš jų pamokas. Natūralu klysti, natūralu patirti nesėkmę, natūralu nepasiekti rezultato, lygiai taip pat natūralu iš klaidų mokytis. Mokosi visi, kurie siekia nesustoti vietoje – tiek darbuotojai, tiek ir jų darbdaviai, skiriasi tik klaidos, principas tas pats, kurio esmė  ̶  išeiti iš komforto zonos, nes labai dažnai siekdami joje likti, įjungiame „gynybinį režimą“ ir teisinamės „nepavyko, nes Jonas, Petras…, aplinka kalta“, visada galime rasti, kas kitas kaltas, tačiau nuo to niekas nepasikeis, liksime nieko neišmokę, nieko negavę, išskyrus blogas emocijas ir tvirtą mano pažadą, kad situacija ir vėl, ir vėl pasikartos. Kita alternatyva  ̶  atlikti tos situacijos auditą ir atrasti sau bent vieną vietą kur galėjom padaryti kitaip, kad rezultatas galėtų būti kitas, gal laiko planavimas, gal perklausti kolegų kaip sekasi eigoje o ne terminui pasibaigus ir pan. Vertingiausios pamokos gaunamos iš klaidų o sėkmė ne „ištinka“ o suplanuojama, pasimokius iš nesėkmių.

6.Orientuokitės ne į procedūras, o į rezultatą, jos yra pagalbinė priemonė, o ne tikslas.

7.Produktyvumas. Klaidos ir nepatenkinti klientai ar vadovas ne vienintelis rodiklis darbo kokybei įvertinti. Įmonėse dabar labai sėkmingai diegiamas LEAN. Lygiai tą pačią metodiką galima pritaikyti ir kiekvienam darbuotojui savo atliekamo darbo procesų analizei. Raskite spragas, kurios „suvalgo“ daugiausia jūsų laiko, raskite technologiją ar metodą, kuris leistų optimizuoti procesus, t. y. nuo „dirbti sunkiai modelio pereiti prie dirbti išmaniai“. Čia kaip nežinant kelio eiti aplinkkeliu ir ilgą laiką vaikštant tuo pačiu maršrutu rasti vis trumpesnių keliukų.

8.Tobulėkite kaip asmenybės ir kaip specialistai. Domėkitės naujausiomis tendencijomis savo srityje, kaip ir naujausiomis technologijomis, kitaip ilgainiui liksite įdomūs ir vertingi tik patys sau: 1997– 1999 metais man patyrę vertėjai sakydavo: „aš tai per geras vertėjas, kad dėl tavęs su tuo kompu versčiau, jei reikalauji iš manęs su juo versti, tai pati ir atsispausdink mano ranka rašytą tekstą“. Tie patyrę vertėjai labai greitai tapo geri, patyrę tik sau. „Patyręs“ – tai reiškia nestovėti vietoje profesine ir technologijų prasme, mums, filologams, labai sunku įsisavinti technologinius dalykus, bet be jų, kad ir kaip keltume savo kvalifikaciją, po kokių penkerių metų niekam nebūsime įdomūs.

Tas sąrašas čia nesibaigia, tačiau manau, kad toliau jį patys galite pratęsti, neišvengiamai atrasdami savus metodus, jei dirbate savirealizacijos džiaugsmą teikiantį darbą. Ir iš tiesų nesvarbu, nuo ko viskas prasideda: nuo bandymų žaisti krepšinį vienam prieš penkis, nuo basonų nešiojimo ar nuo aukščiausių piramidžių dėliojimo iš degtukų. Viską laikant pamoka ir randant galimybių kasdien pasisemti žinių, pradžioje minėta upė įgauna srovę ir pagreitį ir apimtį – nebaisūs jokie vingiai ir užtvankos, kai yra jėgos pralaužti, įžvalgumo apeiti, išminties nepasiduoti saugiems stovinčio vandens užutekiams ir nepaisant nieko tiesiog eiti. 

Plačiau > Publikuota: www.lrt.lt