Autorius: Ars Libri redaktoriai

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Tikriausiai niekam nekyla abejonių dėl vertimų kokybės svarbos verslui. Nekokybiškai, neprofesionaliai atlikti vertimai – tai ne tik smūgis įmonės reputacijai, vertimo klaidos gali turėti lemiamų teisinių, finansinių pasekmių. Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai, pasišventę misijai teikti aukščiausios kokybės paslaugas, informuoti rinką bei ugdyti jos gebėjimą atskirti ir reikalauti tokių paslaugų, pabrėžia planavimo svarbą vertimo procese kaip vieną kertinių vertimo kokybės užtikrinimo veiksnių.

Dažnai kalbant apie vertimų kokybę, labiausiai akcentuojama vertėjo kompetencija, vertimą organizuojančio biuro atsakomybė, ignoruojant tinkamos komunikacijos tarp užsakovo ir vertimų biuro svarbą, minimalių žinių apie vertimo procesą, turinčių kritinės svarbos vertimo kokybei, stoką. Besirūpindamas aukščiausios kokybės vertimo rezultatu, vertėjų biuras gali maksimaliai stengtis padaryti tai, kas nuo jo priklauso, tačiau rezultatas gali nukentėti dėl ne nuo jo priklausančių veiksnių. Juk visi suprantame, kad per naktį dangoraižio pastatyti neįmanoma, ir tai nepriklauso nei nuo darbininkų skaičiaus, nei nuo išteklių, nei nuo biudžeto dydžio, esti natūralūs procesai ir dėsniai, kurių nežinojimas ar nepaisymas turi žlugdančių padarinių visam rezultatui. Žinoma, galima ignoruoti visus standartus ir bandyti „gesinti tokius gaisrus“, daryti, kas įmanoma, tačiau nėra garantijų, kad pastatas dar po paros nesugrius. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis kai ką galima padaryti, tik tam reikia draugiško užsakovų požiūrio ir bendro supratimo apie procesus. Tai leidžia žymiai pagerinti galutinį rezultatą – šie procesai yra universalūs ir vienodai svarbūs tiek statybų, tiek vertimų srityse.

Vienas iš tų veiksnių, kaip minėta, yra planavimas. Čia tampa labai svarbus užsakovo įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas vertimo procese, suvokiant partnerystės įtaką galutiniam rezultatui – nepriekaištingos kokybės vertimui pageidaujamu laiku. Kuo didesnės apimties darbą per trumpesnį terminą reikia padaryti, tuo planavimo ir išankstinio informavimo veiksniai tampa svarbesni. Savo praktikoje esame susidūrę tiek su prasto, tiek su gero planavimo atvejais. Kadangi esame savo užsakovų partneriai, siekiant jų verslo tikslų, kartais tenka apsiimti versti net ir labai didelės apimties tekstus per itin trumpą laiką. Siekiant užtikrinti kokybę tokiomis aplinkybėmis, būtina imtis prevencinių priemonių.

Tad kokios gi planavimo priemonės reikalingos, norint užtikrinti maksimalų rezultatą? Pradėkime nuo to, kad, turint didelės apimties ar itin sudėtingą tekstą, parengiamasis darbas turėtų prasidėti gerokai prieš patį vertimą. Užsakovo delsimas suprantama, jau trumpina vertimui skirtą laiką, taigi, ir turi įtakos vertimo kokybei. Jei numatomas itin skubus ar didesnės apimties vertimas per pakankamai trumpą laiką, reikėtų informuoti apie tai savo vertimo paslaugų teikėją nelaukiant, kol pats teksto originalas bus gautas ar parengtas – taip biurui suteikiama galimybė iš anksto pasiruošti: suformuoti vertėjų ir redaktorių komandą, suplanuoti vertimo etapus bei veiksmus, reikalingus kokybei užtikrinti. Jei nėra planuojama, biuras nespės suformuoti  būtent tos specializacijos ir toje srityje didžiausią patirtį turinčių vertėjų komandos, o vertėjui, mažiau susipažinusiam su vertimo specifika, reikės daugiau laiko „įsivažiuoti“ ir netikslumų rizika išaugs (nes personalo ištekliai yra planuojami ir jie dirba prie kitų planuotų projektų).

Matome, kad dažnai pradėjus naują projektą tekstai rašomi įmonės viduje ar ruošiami jos partnerių. Kadangi visa dokumentacija turi būti parengta griežtai laikantis atidavimo terminų, šis procesas įmonės viduje paprastai yra organizuojamas ir planuojamas, tik pastebime, kad planuodami teksto parašymui, koregavimui, pateikimui aprobavimui ir pan. skiriamą laiką, užsakovai neįvertina teksto vertimui prireiksiančio laiko, tad pravartu būtų vertėjų biurą įtraukti jau planavimo etapu.

Pastebima ir vengtina atvirkštinė tendencija – užsakovai, nepasitikėdami vertimų biuro kompetencija arba sugebėjimu valdyti vertimo srautus, t. y. pateikti reikiamos kokybės vertimą reikiamu laiku, vertimui skiria mažiau laiko nei minimaliai jo reikia profesionaliam vertimui, sau pasilikdami nemažą laiko rezervą – redagavimui ar apsaugai nuo vėlavimų. Tačiau taip patys klientai užprogramuoja vertimo klaidas ir patvirtina savo pačių taisyklę, kad reikia pasilikti laiko atsargai, nes vertėjai, turėdami per mažai laiko, gali fiziškai kelias paras neatsitraukti nuo kompiuterio, bet tuomet natūraliai išauga žmogiškųjų klaidų grėsmė.

Kokybiškam vertimui reikalingas laiko sąnaudas galima įvertinti pagal šią elementarią metodiką: vienas vertėjas per valandą standartiškai kokybiškai išverčia apie 1 puslapį teksto, taip pat reikia laiko redagavimui. Jeigu vertimą dalijame vertėjų komandai, vertimo laikas sutrumpėja, tačiau reikia daugiau laiko redagavimui, dokumento vienodinimui stilistiniu, terminijos, formos požiūriu, kad tekstas būtų vientisas, todėl natūralu, kad kuo mažiau skaidomas tekstas, tuo geresnė  jo kokybė.

Suplanavus laiką, labai svarbu suvienodinti lūkesčius dėl terminologijos. Per ne vieną dešimtmetį profesinės praktikos pastebėjome, kad kiekviena didesnė įmonė turi nusistovėjusią savą vidinę terminologiją, savo žargoną, t. y. iš kelių galimų vertimo variantų jie pasirenka vieną vienintelį ir jį laiko taisyklingu. Vieni labiau linkę lietuvinti, kiti palieka anglizmus, tad vertimų biuro tikslas – identifikuoti tą vieną vienintelę „teisingąją“ reikšmę, nes kitaip užsakovas tekstą taisys, o vertimą laikys nekokybišku. Jei variantai sinoniminiai ir kalbos bei semantikos požiūriu galimi, žinoma, prisitaikome prie užsakovo. Mūsų tikslas – kalbėti „užsakovo kalba“ nuo pat pirmojo teksto vertimo, kad jam nereikėtų skirti papildomai laiko koreguoti pagal save, todėl projekto vertimo parengiamojo etapo metu prašome užsakovo pateikti bendrojo pobūdžio turimą dokumentaciją apie produktą, projektą, su kuriuo susijęs būsimas vertimas, galbūt yra jau sudaryti terminų žodynai ar anksčiau atlikti vertimai, kurių kokybė tenkina. Visa tai išanalizuojama, sudedama į žodynus, duomenų bazes ir šis kontekstas leidžia jau patį pirmąjį vertimą pateikti tokį, kad jis maksimaliai tenkintų užsakovo lūkesčius, žinoma, tikintis supratimo, kad visiškai sklandžiam komandiniam darbui ir susikalbėjimui reikia šiek tiek laiko įdirbiui. Iš savo patirties žinome, kad abiem šalims naudinga, jei užsakovas paskiria kontaktinį už vertimą atsakingą asmenį, su kuriuo vertimo metu galima konsultuotis ir išsiaiškinti visus klausimus, kylančius dėl teksto specifiškumo, dviprasmybių atsiradimo ar terminų pasirinkimo.

Be abejo, vertimui svarbi ir originalo teksto kokybė. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai su projektu dirbančiai vertėjų komandai yra visiškai aiški teksto prasmė. Jei tik aplinkybės leidžia, tikrai bus naudinga, jei skirsite laiko savo tekstui, dar kartą peržiūrėsite ir įsitikinsite, kad jame nelikę klaidų, nenuoseklumų ir t. t. Tai užkirs kelią daugeliui galimų nesusipratimų ir klausimų, taip taupant tiek jūsų asmeninį, tiek vertimui skirtą laiką.

Gali susidaryti įspūdis, kad prevencinės priemonės galioja tik nuolatiniams klientams, su kuriais bendradarbiaujame jau daug metų. Tačiau net klientas, kreipęsis pirmą kartą, gali pateikti pagalbinę medžiagą. Įdėję pastangų ir laiko prieš vertimą, maksimaliai sumažiname nesusipratimų tikimybę ateityje.

Kaip matome, vertimo projekto valdymas yra kompleksinis, sudėtingas valdymo ir bendradarbiavimo požiūriu darbas, todėl laimi turintys nuolatinį, patikimą ir patikrintą vertimų partnerį, nes, kaip matote, kokybei užtikrinti reikalingas įdirbis, kiekvieno užsakymo metu pildomos duomenų bazės ir žodynai, bendras supratimas apie užsakovo veiklos sritį. Tuomet, prireikus skubaus vertimo, nereikia gaišti brangaus laiko kokybiškas paslaugas teikiančių vertėjų paieškai, be to, rizika gauti netenkinančios kokybės paslaugą yra kur kas mažesnė.

Taigi investavus šiek tiek laiko pradžioje ir turint bent minimalų žinių apie vertimo procesus, laimima labai daug – vertinga, abiejų šalių laiką taupanti ir maksimalų rezultatą net turint minimalias laiko galimybes pasiekti leidžianti partnerystė, kai vertėjai su užsakovu išties kalba viena kalba, nes nebelieka skirtumo tarp pas užsakovą rengto ir vertėjų biure versto teksto, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo rašytas. O kai visi užsakovo tekstai „kalba“ vieninga, stilinga, kokybiška, profesionalia ir tikslia kalba, tada, mūsų manymu, klientai gali sėkmingiau siekti savo verslo tikslų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Deramas dėmesys įmonės tekstų kokybei visų pirma yra prestižo reikalas. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Vertimų ir kalbos klaidos gali sukelti ir labiau apčiuopiamų neigiamų pasekmių verslui – tapti finansinių, komercinių įmonės praradimų priežastimi. Pagrindines tokių klaidų grėsmes aptaria vertimų biuro „Ars libri“ specialistai.

Ko gero, didžiausią pavojų kelia neapdairumas, neatidumas. Tai itin pastebima rengiant dokumentus. Dėl laiko stokos svarbūs dokumentai neretai parengiami labai greitai ir atidžiai neperžiūrimi. Iš savo patirties galime paminėti porą atvejų, kai buvo supainiotos svarbių sutarčių šalys. Pavyzdžiui, kartą gavome versti dokumentą, kuriame buvo supainiotas ieškovas su atsakovu. Tąkart vertėja pastebėjo klaidą, ir klientas pataisė originalą. Tačiau ne visada būna galimybė pataisyti originalą, tuomet kyla grėsmė, kad, kilus ginčui tarp šalių, toks dokumentas sukels rimtų problemų. Dar vienas pavyzdys – neseniai vertėme dokumentą, kuriame buvo supainiotas pardavėjas su pirkėju: Nuosavybės teisės į Akcinio kapitalo dalį perleidžiamos Pardavėjui nuo Bendrovės įstatų keitimų įregistravimo momento.

Kita ne ką menkesnė grėsmė – neredaguojami vertimai. Profesionalai supranta, kad visi vertimai būtinai turi būti redaguojami lyginant su originalu. Deja, tai supranta ne visi užsakovai, ir kai kuriuose vertimų biuruose redaguojami tik patys vertimai – taisomos gramatinės, kalbos klaidos. Kodėl taip svarbu, kad redaktorius sutikrintų vertimą su originalu? Net ir profesionaliausių vertėjų darbuose gali pasitaikyti praleidimų, netikslumų, logikos klaidų. Štai pastarosios pavyzdys iš neseniai atlikto vertimo: Jei naudotojas bando nesėkmingai prisiregistruoti prie sistemos, nesėkmingi bandymai registruojami istorijos rinkmenose. Atrodo, kad naudotojas specialiai bando nesėkmingai prisiregistruoti, o iš tiesų naudotojui nepavyksta prisiregistruoti prie sistemos. Dar vienas pavyzdys: anglų kalbos žodis call viename dokumente buvo verčiamas dvejopai: skambutis ir susitikimas. Žmogui, gavusiam tokį vertimą, kiltų klausimas, apie ką visgi kalbama: apie susitikimus ar skambučius. Panašių dviprasmybių vertimuose neturėtų likti. O iš šio pavyzdžio matome, kad žmogiškoji vertėjo klaida galėjo lemti didžiulius nuostolius, jei ne atidi redaktoriaus akis: bauda ne didesnė nei 100 000,00 eurų išversta kaip bauda ne mažesnė nei 100 000,00 eurų.

O kiek tekstuose randame „pamestų“ nuliukų, pakeičiančių užsakovo gautinas ar mokėtinas sumas iš milijonų į tūkstančius, iš tūkstančių į šimtus. Versdami pačias didžiausias rezonansines bylas, matome, kaip ambicingas advokatas tokią žmogiškąją rašybos klaidą gali paversti savo ginamojo laimėjimu, tad savo darbe suvokiame sakinio „bausti negalima pasigailėti“ svarbą.

Savo kasdienėje praktikoje matome daugybę iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų vertimų klaidų, kurios kelia didesnį ar mažesnį pavojų. Kartais menkiausias netikslumas gali lemti svarbių sandorių baigtis, kartais pirkėjas dėl klaidinančio užrašo ant etiketės tiesiog gali išsirinkti sau netinkamą produktą ir nusivilti gamintoju ar tiekėju. Štai pavyzdys iš šampūno aprašymo: Nerekomenduojama ilgesniems nei vidutinio ilgio plaukams (turėtų būti: Nerekomenduojama vidutinio ilgio ir ilgesniems plaukams). Priemonė skirta trumpiems plaukams, bet iš vertimo galima pamanyti, kad tinka ir vidutiniams.

Nesusipratimų priežastimi gali tapti netinkamas datos, skaičių formatas. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalboje skaičiai rašomi kitaip nei anglų ir daugelyje kitų kalbų. Sveikajai skaičiaus daliai atskirti nuo trupmeninės naudojamas kablelis (ne taškas), be to, skaidant skaičių grupėmis po tris skaitmenis, naudojamas tarpas (ne kablelis). Pavyzdžiui, tas pats užrašas 1,001 anglų kalboje žymi skaičių tūkstantis vienas, tačiau lietuvių kalboje jis įgyja visiškai kitą reikšmę – vienas sveikas ir viena tūkstantoji, todėl visi skaičiai išverstame tekste turi būti atidžiai peržiūrėti. Taisyklingam datos žymėjimui dažnai neteikiama didelės reikšmės, nors, pavyzdžiui, net toje pačioje anglų kalboje skiriami britiškasis (diena/mėnuo/metai) ir amerikietiškasis (mėnuo/diena/metai) datos rašymo variantai. Šiuo atveju, užrašas 02/01/2014 gali reikšti tiek sausio 2 d., tiek vasario 1 d. – kaip yra iš tikrųjų, galės nustatyti tik profesionalai, gebantys įvertinti platesnį verčiamo dokumento kontekstą.

Pagaliau daug žalos gali padaryti tai, kad ne visada suprantama, jog kalba yra kur kas daugiau nei tiesiog žodžiai, tiesiogiai perduodantys informaciją – tai prasmingi, kultūrinį krūvį turintys žodžių junginiai, kurių netikslus vartojimas gali visiškai pakeisti perteikiamos žinios prasmę. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, būtina tiksliai išreikšti mintį vietine kalba, atkreipiant dėmesį į kultūrinius tikslinės auditorijos niuansus ir vietinę vartoseną. Todėl labai svarbu, kad vertimams būtų taikoma kelių etapų kokybės kontrolė, padedanti išvengti ne tik techninių, lingvistinių, bet ir semantinių vertimo klaidų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Parengė vertimo biuro „Ars libri“ kalbos ekspertai
Deramas dėmesys įmonės tekstų kokybei visų pirma yra prestižo reikalas. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Vertimų ir kalbos klaidos gali sukelti ir labiau apčiuopiamų neigiamų pasekmių verslui – tapti finansinių, komercinių įmonės praradimų priežastimi. Pagrindines tokių klaidų grėsmes aptaria vertimų biuro „Ars libri“ specialistai.

Ko gero, didžiausią pavojų kelia neapdairumas, neatidumas. Tai itin pastebima rengiant dokumentus. Dėl laiko stokos svarbūs dokumentai neretai parengiami labai greitai ir atidžiai neperžiūrimi. Iš savo patirties galime paminėti porą atvejų, kai buvo supainiotos svarbių sutarčių šalys. Pavyzdžiui, kartą gavome versti dokumentą, kuriame buvo supainiotas ieškovas su atsakovu. Tąkart vertėja pastebėjo klaidą, ir klientas pataisė originalą. Tačiau ne visada būna galimybė pataisyti originalą, tuomet kyla grėsmė, kad, kilus ginčui tarp šalių, toks dokumentas sukels rimtų problemų. Dar vienas pavyzdys – neseniai vertėme dokumentą, kuriame buvo supainiotas pardavėjas su pirkėju: Nuosavybės teisės į Akcinio kapitalo dalį perleidžiamos Pardavėjui nuo Bendrovės įstatų keitimų įregistravimo momento.

Kita ne ką menkesnė grėsmė – neredaguojami vertimai. Profesionalai supranta, kad visi vertimai būtinai turi būti redaguojami lyginant su originalu. Deja, tai supranta ne visi užsakovai, ir kai kuriuose vertimų biuruose redaguojami tik patys vertimai – taisomos gramatinės, kalbos klaidos. Kodėl taip svarbu, kad redaktorius sutikrintų vertimą su originalu? Net ir profesionaliausių vertėjų darbuose gali pasitaikyti praleidimų, netikslumų, logikos klaidų. Štai pastarosios pavyzdys iš neseniai atlikto vertimo: Jei naudotojas bando nesėkmingai prisiregistruoti prie sistemos, nesėkmingi bandymai registruojami istorijos rinkmenose. Atrodo, kad naudotojas specialiai bando nesėkmingai prisiregistruoti, o iš tiesų naudotojui nepavyksta prisiregistruoti prie sistemos. Dar vienas pavyzdys: anglų kalbos žodis call viename dokumente buvo verčiamas dvejopai: skambutis ir susitikimas. Žmogui, gavusiam tokį vertimą, kiltų klausimas, apie ką visgi kalbama: apie susitikimus ar skambučius. Panašių dviprasmybių vertimuose neturėtų likti. O iš šio pavyzdžio matome, kad žmogiškoji vertėjo klaida galėjo lemti didžiulius nuostolius, jei ne atidi redaktoriaus akis: bauda ne didesnė nei 100 000,00 eurų išversta kaip bauda ne mažesnė nei 100 000,00 eurų.

O kiek tekstuose randame „pamestų“ nuliukų, pakeičiančių užsakovo gautinas ar mokėtinas sumas iš milijonų į tūkstančius, iš tūkstančių į šimtus. Versdami pačias didžiausias rezonansines bylas, matome, kaip ambicingas advokatas tokią žmogiškąją rašybos klaidą gali paversti savo ginamojo laimėjimu, tad savo darbe suvokiame sakinio „bausti negalima pasigailėti“ svarbą.

Savo kasdienėje praktikoje matome daugybę iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų vertimų klaidų, kurios kelia didesnį ar mažesnį pavojų. Kartais menkiausias netikslumas gali lemti svarbių sandorių baigtis, kartais pirkėjas dėl klaidinančio užrašo ant etiketės tiesiog gali išsirinkti sau netinkamą produktą ir nusivilti gamintoju ar tiekėju. Štai pavyzdys iš šampūno aprašymo: Nerekomenduojama ilgesniems nei vidutinio ilgio plaukams (turėtų būti: Nerekomenduojama vidutinio ilgio ir ilgesniems plaukams). Priemonė skirta trumpiems plaukams, bet iš vertimo galima pamanyti, kad tinka ir vidutiniams.

Nesusipratimų priežastimi gali tapti netinkamas datos, skaičių formatas. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalboje skaičiai rašomi kitaip nei anglų ir daugelyje kitų kalbų. Sveikajai skaičiaus daliai atskirti nuo trupmeninės naudojamas kablelis (ne taškas), be to, skaidant skaičių grupėmis po tris skaitmenis, naudojamas tarpas (ne kablelis). Pavyzdžiui, tas pats užrašas 1,001 anglų kalboje žymi skaičių tūkstantis vienas, tačiau lietuvių kalboje jis įgyja visiškai kitą reikšmę – vienas sveikas ir viena tūkstantoji, todėl visi skaičiai išverstame tekste turi būti atidžiai peržiūrėti. Taisyklingam datos žymėjimui dažnai neteikiama didelės reikšmės, nors, pavyzdžiui, net toje pačioje anglų kalboje skiriami britiškasis (diena/mėnuo/metai) ir amerikietiškasis (mėnuo/diena/metai) datos rašymo variantai. Šiuo atveju, užrašas 02/01/2014 gali reikšti tiek sausio 2 d., tiek vasario 1 d. – kaip yra iš tikrųjų, galės nustatyti tik profesionalai, gebantys įvertinti platesnį verčiamo dokumento kontekstą.

Pagaliau daug žalos gali padaryti tai, kad ne visada suprantama, jog kalba yra kur kas daugiau nei tiesiog žodžiai, tiesiogiai perduodantys informaciją – tai prasmingi, kultūrinį krūvį turintys žodžių junginiai, kurių netikslus vartojimas gali visiškai pakeisti perteikiamos žinios prasmę. Norint, kad verslas būtų sėkmingas, būtina tiksliai išreikšti mintį vietine kalba, atkreipiant dėmesį į kultūrinius tikslinės auditorijos niuansus ir vietinę vartoseną. Todėl labai svarbu, kad vertimams būtų taikoma kelių etapų kokybės kontrolė, padedanti išvengti ne tik techninių, lingvistinių, bet ir semantinių vertimo klaidų.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė V. Malinauskaitė
Viešojoje erdvėje pasigirsta svarstymų, kurios iš kalbų – rusų ar anglų – įtaka dabartinei lietuvių kalbai yra didesnė, kiek ryškūs šių kalbų pėdsakai vienoje ar kitoje srityje. Be abejo, neatlikus išsamių įvairių kalbos sričių tyrimų, šių įtakų objektyviai išmatuoti neįmanoma. Vis dėlto vertimų biuro „Ars libri“ specialistų nuomone, apibendrintai galima teigti, kad šiuo metu didžiausios grėsmės mūsų kalbos savitumui sietinos su vis labiau įsigalinčiais anglizmais.

Bene svarbiausia anglizmų ir rusizmų dinamikos priežastis – istorinės aplinkybės. Sovietiniu laikotarpiu buvo skatinamas rusų kalbos mokymasis ir vartojimas. Dabartinė vyresnioji ir vidurinioji gyventojų karta augo stipriai veikiama rusų kalbos ir kultūros, o lietuvių kalbos vaidmuo buvo ribojamas, ypač tokiose srityse, kaip mokslas ir valstybės administravimas. Nenuostabu, kad tuo metu į lietuvių kalbą pateko nemažai skolinių – administracinės kalbos konstrukcijų, terminų ir pan. Rusų kalbos įtaka vis dar juntama kanceliarinėje kalboje, taip pat kai kuriose periferinėse kalbos atmainose, tokiose kaip žargonas, nenorminė leksika.

Pavyzdžiui, vis dar gajus neteiktinas vertinys „iš to seka“ (iš to plaukia, kyla, išeina; iš to matyti). Kartais tebevartojami sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio pvz.: „vyrbuhalteris“ (vyriausiasis buhalteris), „specskyrius“ (specialusis skyrius), „medsesuo“ (medicinos sesuo), „genrangovas“ (generalinis rangovas). Neretai tenka išgirsti barbarizmą „papkė“ (aplankas, aplankalas, segtuvas).
Iš rusų kalbos įsibrovęs priešdėlis -da, kuris mūsų kalbai visiškai netinkamas ir priklausomai nuo konteksto turi būti keičiamas priešdėliais ap-, į-, pa-, pri-, su- arba reikiamu žodžių junginiu, pvz., „dasiklausti“ (išsiklausti), „dadirbti“ (padirbti, baigti darbą), „davažiuoti“ (privažiuoti). Pagal rusų kalbą netinkamai vartojamas priešdėlis pra-. Veiksmažodžiai su šiuo priešdėliu paprastai reiškia veiksmą pro šalį, pro ką nors, tad jis visiškai netinkamas tokiems vertalams kaip „prabalsuoti“ (balsuoti, pabalsuoti), „prakonsultuoti“ (pakonsultuoti), „praanalizuoti“ (išanalizuoti) ir t. t.

Per pastaruosius keliolika metų drauge su politiniais, socialiniais ir kultūriniais integracijos į Vakarus procesais vyko itin sparti lietuvių kalbos žodyno kaita. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, kad, vykstant globalizacijai, anglų kalba neišvengiamai vis labiau išstumia nacionalines kalbas iš įvairių gyvenimo sričių, ir lietuvių kalba, be abejo, nėra išimtis. Atsivėrusios naujos su anglų kalba siejamos galimybės, intensyviai besiplėtojančios informacinės technologijos, anglakalbė populiarioji kultūra padarė savo – vien 1991–1996 m. laikotarpiu lietuvių kalbos žodyną papildė per 10 tūkst. naujažodžių, vėliau šis procesas, tikėtina, tik spartėjo.

Anglų kalba įsigalėjusi oficialiojoje vartosenoje, dokumentuose, internete. Vienos labiausiai anglų kalbos veikiamų sričių – mokslo kalba, verslas, taip pat tos sritys, kuriose kreipiamasi į jaunimo auditoriją. Nors nėra atlikta daug išsamių tyrimų, galima pastebėti, kad labiausiai anglų kalbos skoliniai ar ištisos konstrukcijos būdingos jaunimo, ypač priklausančio tam tikroms subkultūroms, kalbai. Nemažai jaunų žmonių, nebemokančių rusų kalbos, anglų kalba susikalba su rusakalbiais. Taigi anglų kalba, būdama lingua franca ir apskritai labai plačiai vartojama, neišvengiamai atneša naujovių, kurios neretai kenkia mūsų kalbos savitumui.

Vienas giliai įsišaknijusių anglizmų pavyzdžių – hibridinės darybos žodis „marketingas“, kurį siūlyta keisti „rinkodara“ ar „rinkotyra“. Žodis vartojamas net aukštųjų mokyklų programose, knygų pavadinimuose. Dėl anglų kalbos įtakos atsirado ir labai paplitusi daugiskaitinė forma „pardavimai“ (angl. sales), nors bendrinėje lietuvių kalboje abstraktieji daiktavardžiai paprastai vartojami vienaskaita (pvz., aptarnavimas, finansavimas ir t. t.), taigi geriau – pardavimo vadybininkas, pardavimo skyriaus vadovas, pardavimo (prekybos) direktorius.

Verslo kalboje ir kasdieniame bendravime dažnai net nesusimąstant vartojami tokie žodžiai, kaip „raportas“ (ataskaita), „printeris“ (spausdintuvas), „menedžeris“ (vadybininkas). Nors 2014 m. sausio 30 d. VLKK nutarimu Nr. N-3 (152) papunktis „Nevartotinos naujosios svetimybės“ išbrauktas iš didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, geriau vengti anglizmų, kuriems turime lietuviškus atitikmenis, pvz.: „e-mailas“, „imeilas“ (elektroninis paštas), „sponsorius“ (rėmėjas), „parkingas“ (automobilių aikštelė). Neretai nelietuviškai pavadinamos ir įmonės, pramogų centrai, pavyzdžiui, „Forum Palace“ ar „Mambo Club“ ir t. t.

Mes dažnai prisiimame gynybinę poziciją ir stengiamės sumažinti svetimų kalbų poveikį. Todėl kalbininkai, įvairių sričių atstovai siūlo pakaitus naujiems žodžiams, kad vertiniai, perimtos svetimų kalbų sakinių konstrukcijos ir t. t. nepakenktų lietuvių kalbos sistemai. Svarbu dėti pastangas, kad šis darbas būtų atliekamas laiku, kad poreikius atitinkantys lietuviški žodžiai būtų pasiūlomi svetimybėms dar netapus įpročiu.

Šaltiniai:
Daiva Vaišnienė, Jolanta Zabarskaitė, „Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje“, „META-NET“ baltųjų knygų serija, 2011.
„Žodžio dalių vartojimas“, Gerbkime žodį!, http://ualgiman.dtiltas.lt/zdv_priesdelis.html.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, http://www.vlkk.lt/.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

Vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė G. Rudnickaitė
Prancūzų rašytojas, menotyrininkas, visuomenės ir politikos veikėjas Andrė Malro (André Malraux) sakė: „Politikoje, kaip ir gramatikoje, klaida, kurią daro visi, įteisinama kaip taisyklė.“ Jei galima vienam, galima ir kitam. Regis, A. Marlo neklydo. Dažnai įprastu dalyku laikome ir politikų klaidingus veiksmus, ir netaisyklingą kalbą.

Iš vertimų biuro „Ars libri“ vertėjų neretai tenka išgirsti skundų, kad sunku suprasti politikų kalbas. Didžiausi iššūkiai tenka vertėjams žodžiu. Prieš išverčiant dviprasmiškus politikų kalbas, vertėjui neretai tenka atlikti kruviną „iššifruotojo“ darbą. Nerišlų minčių dėstymą apsunkina ir klaidų gausa. Sakoma, kad kalba demaskuoja žmogaus išsilavinimą, iš dalies charakterį ir kitas savybes. Ir politikai, ir kiti asmenys, kuriems rūpi klausytojų nuomonė, turėtų rūpintis savo viešosios sakytinės kalbos taisyklingumu.

Kaip žinia, už viešai padarytas net ir dideles kalbos klaidas mūsų valdžios atstovams negresia jokios baudos. Tačiau jei jiems, kaip ir, pavyzdžiui, žurnalistams, būtų taikomos įstatymo numatytos poveikio priemonės, reikia pripažinti, valstybės biudžetas smarkiai papilnėtų ir pensijas grąžinti būtų lengviau. Naujų mokesčių nesiūlome, bet patariame įsidėmėti bent keletą labai dažnai kartojamų klaidų, kad protingų minčių ir gerų idėjų politinių diskusijų metu neužtemdytų netaisyklinga kalba.

Politikų netaisyklingos kalbos perlas yra šiai dienai. Iš kadencijos į kadenciją perduodamas netaisyklingas šios frazės vartojimas politikų lūpose jau seniai įteisintas kaip taisyklė. Deja, tikroji taisyklė skamba taip: naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis. Taigi, priklausomai nuo konteksto, reikia sakyti iki šios dienos, šiandien, šiuo metu ir pan. Pavyzdžiui: „Šiai dienai (= šiuo metu) biudžete trūksta pinigų sveikatos apsaugai.“

Politikai ypač mėgsta sakinius pradėti fraze to pasėkoje (arba pasekoje). Tai nepriimtinas žodis bendrinėje kalboje. Sakant to pasėkoje, dažniausia omenyje turimas rezultatas, padarinys, išvada, priežastis, tad pasirinkti tikrai turime iš ko. Be to, didelė klaida yra ir vietininko linksnis. Jį reikia keisti konstrukcijomis su dėl, todėl ir pan. Panaši vietininko klaida yra ir to rezultate (= rezultatas, konstrukcijos su dėl), viskas tvarkoje (= tvarka, viskas gerai). Kai kalbama apie laiką, netinka sakyti pirmoje eilėje. Sėdėti pirmoje eilėje galima, tačiau laiką nusakyti – netinka: „Pirmoje eilėje (= pirmiausia, pradžioje) aptarkime veiksmų planą“. Laikas su vieta painiojami ir sakant tame tarpe. Kai kalbame ne apie, pavyzdžiui, plyšį grindyse, o nusakome įskaičiavimą į ką nors, tame tarpe reikia keisti iš jų, taip pat, beje ar pan., pavyzdžiui: „Suvažiavime dalyvavo dešimties šalių atstovai, tame tarpe (= tarp jų) Vokietijos ir Ispanijos delegatai.“

Kadangi kalbame apie „klaidų tradicijas“, norisi paminėti kelis gerus lietuviškus žodžius, kurie tradiciškai vartojami netinkama reikšme. Dažniausia taip atsitinka dėl kitų kalbų poveikio. Pavyzdžiui: „Pilnai (= visiškai) sutinku su kolegos nuomone“. Labai pamėgtą dirbtinį žodį ženkliai galima keisti gausybe sinonimų: daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai. Norėtųsi, kad kalbėtojai pagaliau įsidėmėtų, jog skaitome knygas, raštus, o ne savo nuomonę: „Skaitau (= manau), kad ši įstatymo pataisa nieko nepakeis“. Dėl rusų kalbos įtakos dažnai vartojamas žodis ypatingai. Įsidėmėtina, kad norint ką nors pabrėžti, akcentuoti, reikia vartoti ypač: „Ši partnerystė ypatingai (= ypač) svarbi šalies žemės ūkiui“.

Labai gajus vertinys iš rusų kalbos – įtakoti. Jį reikėtų keisti junginiais su žodžiu įtaka (daryti įtaką, turėti įtakos) arba kitais žodžiais, pavyzdžiui, atsiliepti, lemti, veikti, formuoti. Neatlikus išsamios analizės sunkų būtų tvirtinti, kad senosios ir naujosios kartos politikų kalba labai skiriasi, bet vis dėlto galima pastebėti, kad jaunesniųjų politikų kalboje mažiau senųjų slavizmų, knyginių posakių. Tačiau jų kalboje vis dažniau justi anglų kalbos įtaka.

Kreipiantis į valstybines institucijas, neretai tenka išgirsti: „Klauskite pas jį.“ Taisyklingai nukreipti reikėtų taip: „Klauskite jo.“ Kalbant apie kreipinius, verta prisiminti šauksmininko linksnį. Diskusijų metu politikai įnirtingai stengiasi būti išgirsti, tad dažnai vienas į kitą kreipiasi asmeniškai: ponas Paulauskai. Visgi linksniuoti reikia abu žodžius: pone Paulauskai.

Junginys tuo tarpu vartojamas laikui reikšti, bet dažnai tenka išgirsti jį netinkamame kontekste, pavyzdžiui: „Ligoninei iš valstybės biudžeto skirta 30 000 litų parama, tuo tarpu kai vien būtiniausiai įrangai reikia 50 000 litų.“ Dažnai tuo tarpu tinka keisti jungtukais o, nors. Politikams dažnai tenka kalbėti apie skaičius, tad vertėtų įsidėmėti, kad kiekio, svorio, laiko trukmės viršijimui reikšti nevartojama virš: „Mokesčių nemokėjo virš (= daugiau nei tūkstantis) tūkstančio verslininkų.“

Klausant kasdienių politikų kalbų, susidaro įspūdis, kad ne visada skiriama, kada vartoti bendratį, padalyvį, kada asmenuojamąją veiksmažodžio formą, pavyzdžiui: „Siekiant (= siekdami) pagerinti taisykle, pakeitėme taisykles.“ Dažnai netinkama reikšme vartojamas prieveiksmis pakankamai, pavyzdžiui: „Mokytojų atlyginimai pakankamai maži.“ Akivaizdu, kad sakinyje yra prieštaravimas – norima pasakyti, kad atlyginimai per maži, labai maži, o pakankamai turi visiškai priešingą reikšmę. Politikai šnekamojoje kalboje labai pamėgo sakyti skubos tvarka. Knyginį pasakymą galima keisti žodžiu skubiai.

Sveikintina, kad kai kurios savivaldybės, institucijos stebi viešąjį kalbėjimą ir savo tinklalapiuose skiria vietos kalbos „pamokėlėms“ – su didaktiškomis įžangomis ar be jų. Norėtųsi, kad ir šis klaidų sąrašėlis padėtų sulaužyti bent kelias nepageidaujamas kalbos tradicijas.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt