Autorius: Ars Libri redaktoriai

Slovakija – šalis – aukso vidurys

„Eksportas: Slovakija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Kaip ir anksčiau dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Sakoma, kad slovakai nėra tokie uždari kaip skandinavai ir nėra perdėtai draugiški kaip Balkanų šalių žmonės. Puikus variantas ieškantiems aukso vidurio.

Verslo etiketas

Verslo susitikimuose elkitės dalykiškai, toks elgesys juos žavi. Jie nėra linkę iš karto bičiuliautis, todėl prireiks keleto susitikimų, kol šalia jūsų jie pradės jaustis jaukiai.

Nors slovakų verslo kultūra sparčiai vakarėja, vis dėlto reiktų laikytis tam tikrų tradicijų. Tarp valdžios ir pavaldinių išlaikomas tam tikras atstumas ir žemesnio rango darbuotojai nėra linkę siūlyti savo idėjų viršininkams. Reikėtų vengti tokių draugiškumo išraiškų kaip paplekšnojimas per nugarą, bučiavimas į skruostą ar rankas. Bučiuoti moters ranką taip pat nebepriimtina. Susitikimuose dažniausiai nieko nedovanojama, nebent mažą, simbolinę dovaną. Dėl visų susitikimų tariamasi iš anksto, o į punktualumą žiūrima griežtai. Slovakai nėra linkę konfrontuoti, todėl užduotis stengiasi įvykdyti „per aplinkui“. Verslas vykdomas lėtai, todėl apsišarvuokite kantrybe. Svarbu nenuvertinti savo partnerio, reikėtų išklausyti jo idėjų, negrūsti per prievartą savo minčių, rekomendacijų, nes bendradarbiaujant su slovakais turi būti jaučiama lygybė tarp partnerių ir abipusė pagarba. Taip pat svarbu nebūti arogantiškam, nes slovakų vadovams tai nepriimtina. Jei jaučiate, kad partneris į pasiūlymus žiūri pesimistiškai ar nesupranta, ką norite pasakyti, turėtumėte supaprastinti savo pristatymą ir pabrėžti tikslą bei siekiamus rezultatus. Nereikėtų organizuoti susitikimų penktadienio popietę, nes dauguma slovakų tuo metu važiuoja į savo sodybas užmiestyje. Apranga turėtų būti konservatyvi. Vyrams dera vilktis tamsų kostiumą su kaklaraiščiu, o moterims rengtis kukliai. Nerekomenduojama vilktis ryškiaspalvių rūbų.

Pirmasis susitikimas

Susitinkant su partneriais ranką paspausti reiktų tvirtai ir žiūrėti tiesiai į akis, priešingu atveju jie pamanys, kad esate silpnas ir kažką slepiate. Priėmėjas visada ranką ištiesia pirmas. Spaudžiant rankas sakoma „dobre den“ („laba diena“), „dobrý večer“ („labas vakaras“) ar sutikimo frazes, pavyzdžiui, „vítáj vás“ („sveiki atvykę“) ar „těší mne, že vás mohu přivítat v naší společnosti“ (malonu jus priimti į mūsų draugiją). Susitikimų pradžioje išdalijamos verslo kortelės, dažniausiai slovakų kalba. Vyresnės kartos atstovai pradžioje gali papasakoti apie savo šalį, tuo tarpu jaunesni iš karto linkę pereiti tiesiai prie reikalų. Po pasisveikinimo stovėkite tol, kol jums pasiūlys atsisėsti, nes gali būti, kad jums yra specialiai skirta vieta. Per pirmuosius susitikimus siekiama su partneriais sukurti pasitikėjimą. Pirmą kartą susitikimui gali vadovauti žemesnio rango vadybininkas, o prieš dalykinį pokalbį bandoma geriau pažinti pašnekovą.

Atvejis	Lietuvių k.	Slovakų k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis.	Įmonių pavadinimai neskiriami kabutėmis: Akciová spoločnosť Slovnaft.
Procentai	15 %	15 %
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojami abu variantai.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

„Eksportas: Latvija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Latvija laukia užsienio investicijų ir maloniai priima užsienio investuotojus, domisi jų šalies kultūra, tradicijomis Gali atrodyti, kad puikiai pažįstame savo kaimynus latvius – mūsų kalba, istorija ir mentalitetas panašūs, tačiau, kaip ir kiekvienoje šalyje, egzistuoja tam tikrų niuansų, kurių lietuvių verslininkai nežino.

Verslo etiketas

Latviai itin vertina nuoširdumą ir nevengia tiesmukumo. Verslo susitikimo metu patartina eiti tiesiai prie reikalo ir netuščiažodžiauti. Pats geriausiai būdas savo tikslui pasiekti yra tiesioginės derybos. Žinoma, prieš tai turite būti tinkamai pasiruošęs, išsiaiškinęs visus faktus ir pasirengęs pateikti profesionalius atsakymus į klausimus. Susitikimų metu svarbu įgyti potencialių verslo partnerių pasitikėjimą, vėliau už jus kalbės jūsų reputacija, o rašytinės sutartys taps tik formalumu.

Latviai taip pat džiaugsis, jei prisiminsite jų gimtadienius ir vardadienius, ir po susitikimo juos pasveikinsite. Latviai maloniai priima suvenyrus ir kitas dovanėles, susijusias su jūsų atstovaujama šalimi. Vis dėl to, atkreipkite dėmesį, kad jos neturi būti itin brangios, nes galite sudaryti įspūdį, kad norite juos papirkti.

Pirmasis susitikimas

Derėtų atminti, kad pirmasis susitikimas su potencialiais partneriais Latvijoje yra formalus. Kai kurių Latvijos verslininkų nuomone, lietuvių verslininkai bendrauja mažiau formaliai negu latviai ir dažnai nesuteikia pakankamai išsamios informacijos ir paaiškinimų. Pirmojo susitikimo metu griežtai aptarkite tik su verslu susijusius klausimus. Į susitikimą nevėluokite, pasisveikinkite tvirtai paspausdami ranką. Susitikimo metu palaikykite akių kontaktą su visais jame dalyvaujančiais asmenimis. Pokalbio metu nepertraukinėkite pašnekovo, negestikuliuokite ir nesistenkite pasirodyti pranašesni. Verslo įmonėse galioja griežta hierarchija, todėl žemesnės grandies darbuotojai visus sprendimus derina su vadovu, kurio žodis yra lemiamas.

Vėlesnių susitikimų metu be verslo temų galėsite aptarti ir laisvalaikio pomėgius, hobius. Nenustebkite, jei pasibaigus susitikimui sulauksite kvietimo pridėti ką tik susitiktą naują pažįstamą prie savo „Facebook“ paskyros ar kvietimo bendrauti kitose socialinėse platformose. Latviai mėgsta šiltai ir betarpiškai bendrauti ir aktyviai naudojasi socialiniais tinklais.

Komunikacija

Didžioji dalis latvių moka daugiau kaip vieną kalbą. Be valstybinės latvių kalbos, latviai puikiai kalba rusiškai – daugumoje mokyklų mokoma rusų kalbos kaip užsienio kalbos. Rusų kalbai pirmenybę teikia vidutinio amžiaus verslininkai tiek Latvijoje, tiek visoje Rytų Europoje, tad jei negalite pasigirti anglų kalbos žiniomis, su vyresnio amžiaus latviais tikrai susikalbėsite rusiškai. Anglų kalbos žinios pravers bendraujant su jaunesniais verslininkais.

Užmezgę verslo santykius, pasistenkite išmokti keletą žodžių latvių kalba, taip pradžiuginsite verslo partnerius. Net paprasčiausias pasisveikinimas latvių kalba gali padėti sukurti geresnį įspūdį. Dėl to verta prisiminti keletą populiariausių frazių: „laba diena / labas vakaras“ – „labdien / labvakar“, „kaip jums sekasi?“ – „kā Jums klājas?“, „ačiū – paldies“.

Bendraudami el. laiškais atminkite, kad el. laiško struktūra nėra griežta, bet rekomenduojama bendrauti formaliai. „Jūs“ ir „Tu“ yra pageidaujamos mandagios formos (rašomi lygiai taip pat, kaip lietuviškai), „Tu“ turėtų būti rašoma didžiąja raide. Galima kreiptis vardu ir rašyti mažiau formaliai, kai verslininkai bendrauja ne pirmąkart, ar yra pažįstami (anksčiau turėjo bendrų reikalų, kalbėjo telefonu ir t. t.). Bet kokiu atveju rekomenduojama nenaudoti šnekamosios kalbos žodžių, bendrauti mandagiai ir el. laiškuose suteikti pakankamai išsamios informacijos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laiške nebūtų skyrybos ir rašybos klaidų.

Atliekant vertimus iš lietuvių į latvių kalbą, dažniausiai netaisyklingai verčiami UAB, AB, VĮ, pvz., UAB dažnai verčiamas kaip SIA, nors reikšmės ne visiškai sutampa. Panašiai yra ir su gatvės pavadinimais (pvz., T. Ševčenkos gatvė ar T. Ševčenkos iela). „Ars libri“ vertimų biuras rekomenduoja neversti nei įmonės teisinę formą žyminčių santrumpų (UAB, AB, VĮ ir pan.) nei adresų. Verčiant iš lietuvių kalbos, pastebimos sintaksės klaidos (kartais naudojama lietuviška sintaksė) – pvz., lietuviškuose dokumentuose vieta ir laikas nurodomi vartojant vardininką – Kaunas, 2017 m. sausio 1 d., o latviškai turėtų būti vartojamas vietininkas – Kauņā, 2017. gada 1. janvārī. Atkreipkite dėmesį, kad latviškai data rašoma pirmiausiai nurodant dieną, tada mėnesį ir tik tada metus.

Kadangi šis straipsnis susijęs ne tik su Latvija ir jos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pateikiame lentelę, kurioje rasite etikečių latvių kalba įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.

Atvejis	Lietuvių k.	Latvių k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis	Reikia, pvz., AS „Valmieras Piens”, bet nereikia, pvz., AS VALMIERAS PIENS
Procentai	15 %	15 % (tarp skaičiaus ir procento ženklo reikalingas jungiamasis tarpas)
Matavimo vnt.	100 g	100 g (tarp skaičiaus ir procento ženklo reikalingas jungiamasis tarpas)
Pavadinimo šriftas	Pajuodintas. Pvz., Adžikos PADAŽAS	Dažniausiai pajuodintas, pvz., Tomātu mērce (pomidorų padažas). Kartais būna parašytas didžiosiomis raidėmis, pvz., TOMĀTU BIEZENIS (trinti pomidorai).
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Kai kuriais atvejais abu variantai yra tinkami. Vienas iš variantų priimtinesnis, pvz., „sālīta siļķe” (sūdyta silkė) arba „sālīta siļķes fileja” (sūdyta silkės filė) dažniau vartojamas negu „sālītas siļķes” (sūdytos silkės)

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

„Eksportas: Izraelis“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Izraelyje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su Izraelio verslininkais vystyti bendrus projektus. Izraelis turi kuo pasigirti. Tai daugelio verslininkų svajonių rinka, trečia šalis pasaulyje pagal verslumo rodiklį ir pirma pagal moterų verslininkių ir vyresnių kaip 55 metų žmonių verslumo rodiklį. Apskritai Izraelis – ta šalis, kurioje gyvenantys žmonės itin greitai nori tapti savarankiškais, todėl jau būdami jauni pradeda kurti savo verslus. Žinoma, tai didelė rizika, tačiau net ir žinojimas, kad viskas gali greitai baigtis nesėkmingai, jų nestabdo. Taigi šiame straipsnyje pristatysime Izraelio verslo kultūrą ir kalbinius niuansus, padėsiančius geriau suprasti šios šalies verslą ir jos verslininkus.

Kokia kalba kalbama Izraelyje?

Kadangi Izraelis išsiskiria savo gyventojų įvairove (skirtinga etninė grupė, religija, kultūra), todėl nenuostabu, kad ir vyraujančių kalbų įvairovė yra itin didelė. Lingvistiniu požiūriu Izraelis yra daugialypė šalis, kurioje yra užregistruotos nuolat vartojamos 33 kalbos bei tarmės. Oficiali kalba yra hebrajų (ivritas), o arabų kalba yra oficiali palestiniečių mažumos kalba. Plačiai vartojamos ir anglų, prancūzų, rusų kalbos. Plačiai žinoma jidiš kalba nėra pripažinta kaip oficiali, o vartojama tik religinėje sferoje. Oficialios kalbos raštas taip pat skiriasi nuo mūsų. Mes rašome lotyniškomis raidėmis, iš kairės į dešinę, o izraeliečiai rašo iš dešinės į kairę hebrajų alfabetu. Šios kalbos istorija nenusileidžia Izraelio valstybės istorijai – jos abi atgimė po dviejų tūkstančių metų. Keletas įdomybių apie šią kalbą – kiekviena raidė turi savo pavadinimą, kuris yra hebrajiškas žodis, taip pat kalba neturi balsių, tik 22 priebalses.

Kalbos etiketas – be suvaržymų

Verslo bendravimas ir susirašinėjimas yra šiek tiek mažiau suvaržytas etiketo ir protokolo nei kitur. Hebrajų kalboje nėra formos „Jūs“, kreipimasis vardu priimtas ir dažniau vartojamas nei „ponas ar ponia“ ar kreipimasis pavarde. Taip Izraelio gyventojai versle stengiasi sukurti nuoširdų bendravimą, malonią aplinką ne tik saviems, bet ir svečiams. Būtent tai paneigia visuomenėje susidariusį stereotipą, kad Izraelio žmonės yra pasipūtę, arogantiški ir priima tik „savus“.

Verslo etiketas: tiksliai žinokite, į kokią rinką orientuojatės

Izraelyje vyrauja trys religijos – islamas, krikščionybė, judaizmas – lemiančios daugiakultūrę aplinką šioje šalyje. Būtent nuo to, į kurią auditoriją kreipsitės, ir priklauso verslo etiketas. Todėl prieš pradedant verslo santykius ypač svarbu išsiaiškinti būsimų kolegų religines pažiūras. Išmanydami jų atstovaujamą religiją, parodysite pagarbą jiems. Oficiali darbo savaitė prasideda sekmadienį, o baigiasi ketvirtadienį, žydų šabo laikotarpis prasideda penktadienio saulėlydį ir tęsiasi iki šeštadienio saulėlydžio. Musulmonai nedirba ir į verslo susitikimus neina penktadienį, o kai kurie krikščionys atsiriboja nuo profesinio gyvenimo šeštadieniais bei sekmadieniais, tad jums, kaip kitos šalies atstovui, reikėtų prisitaikyti prie šių kultūrinių skirtumų. Kalbant apie aprangą verslo susitikimuose, reikėtų prisiminti, kad itin svarbu žinoti, su kokio tikėjimo žmonėmis susitiksite, pvz., jei jūsų būsimas verslo partneris išpažįsta islamą, o jūs esate moteris, patariama pridengti alkūnes ir kelius, taip parodysite, kad gerbiate jų kultūrą ir tikėjimą.

Potencialiems partneriams stenkitės sukurti gerą pirmąjį įspūdį. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Izraelyje vėlavimas yra prasto skonio ženklas, ypač kai kalbama apie verslo susitikimus, todėl turėtumėte visada į susitikimus ateiti laiku ar net keletu minučių ankščiau. Antras ne mažiau svarbus dalykas yra kalbos išmanymas, kaip prancūzai nemėgsta nemokančių jų kalbos, taip ir Izraelio gyventojai nemėgsta verslininkų, kurių anglų kalbos žinios yra menkos, todėl jei jaučiate, kad prastai mokate anglų kalbą, geriausia išeitis yra pasisamdyti anglų kalbos vertėją. Žinoma, idealu būtų mokėti hebrajų kalbą, tačiau tai nėra būtina, bet ir šiuo atveju siūloma visada kartu su savimi atsivežti ir vertėją. Juk kalbos išmanymas sukurią malonesnę darbinę aplinką, taip pat būsite tikri, kad nieko nepražiopsojote ir viską supratote teisingai. Visada būkite pasirengę diskutuoti ir prisistatyti, jiems labai svarbus pirmas įspūdis, todėl geras prisistatymas gali būti jūsų koziris užmezgant verslo santykius šioje šalyje. Izraelyje itin aktyvus socialinis gyvenimas, šios šalies gyventojai mėgsta bendrauti ir nori kuo daugiau sužinoti apie savo pašnekovą, tad pasiruoškite aktyviam bendravimui, visada būkite pasiruošę papasakoti apie savo šalį, kalbą bei kultūrą, kuriai atstovaujate.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Artėjant laukiamiausioms žiemos šventėms norime padėkoti partneriams, darbuotojams ir kolegoms už bendradarbiavimą, gerą darbą ir kolegišką bendravimą. Vienas populiariausių sveikinimų būdų yra siųsti popierinius atvirukus ar originalus elektroninius sveikinimus, kuriuose savais žodžiais ar cituodami iškilius asmenis galite išreikšti savo padėką ir linkėjimus jūsų verslui svarbiems asmenims.

„Ars libri“ vertimų biuras jau spalio pabaigoje sulaukia pirmųjų užsakymų versti kalėdinius ir naujametinius sveikinimus. Todėl norėtume pateikti svarbiausius aspektus, kad jūsų kvietimas į renginį ar kalėdinis sveikinimas būtų vykęs ir tinkamai suprastas tiek gimtakalbio lietuvio, tiek užsieniečio (kai sveikinimą ar kvietimą rašote užsienio kalba).

Rašant asmenims, su kuriais jus sieja verslo santykiai, siūlytume vengti familiarumo ir savo tekste akcentuoti tokias vertybes kaip pagarbą. Todėl kreipiantis į adresatą siūlytume vartoti šiuos kreipinius: „gerbiamasis“, „gerbiamoji“, „gerbiamieji“, „pone“, „ponia“, ponai“, ponios“. Patartume vengti santrumpų, tokių kaip „Gerb. p.“, kurios pernelyg primena administracinio stiliaus klišes. Kai su klientais ar verslo partneriais esate itin gerai pažįstami asmeniškai, tuomet galimi ir kreipiniai „mielieji“ bei „brangieji“. Tokie kreipiniai taip pat labiau tinkami į šeimas orientuotiems verslams.

Rašydami sveikinimus užsienio partneriams ar klientams anglų kalba, atkreipkite dėmesį, kad nusistovėjęs mandagus kreipinys yra „Dear Sir/Madam/Sirs/Mr Smith/Ms Smith“. Dažnai pasitaikanti klaida lietuvių kalba parašytuose sveikinimuose yra po kreipinio eilutės iš didžiosios raidės pradedamas sveikinimas. Po kreipinio sveikinimas turėtų būti rašomas mažąja raide, pavyzdžiui: „Gerbiama ponia, sveikiname Jus Kalėdų proga“.

Dažnai kyla klausimas ar prieš žodį „Kalėdos“ būtina rašyti žodį „šventos“ arba santrumpą „šv.“ ir kokia raide, didžiąja ar mažąja jis turėtų būti rašomas. Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, žodis „šventas“ nėra šventės pavadinimo dalis ir nėra būtinas. Todėl tokių švenčių pavadinimus kaip Kalėdos ir Velykos galima vartoti ir be šio žodžio ar jo santrumpos „šv.“ Vis dėlto, jei Kalėdos jums ar jūsų verslo partneriams pirmiausiai yra religinė šventė, žodį „šventų“ ar „šv.“ rašykite mažąja raide, pavyzdžiui: „sveiki sulaukę šv. Kalėdų!“

Verta prisiminti, kad lietuvių kalba tiek Kalėdų tiek Naujųjų metų šventės pavadinimas rašomas didžiąja raide. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad švenčių pavadinimuose tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: „Naujieji metai“. Sveikinant užsienio partnerius dažniausiai linkima „linksmų Kalėdų“ („merry Christmas“) ir laimingų Naujųjų metų („happy New Year“). Anglų kalba kalėdinis laikotarpis taip pat gali būti vadinamas „holiday season“, todėl verslo partneriams galite siųsti ir „season’s greetings“. Naujųjų metų išvakarės vadinamos „New Year’s Eve“, o naujaisiais metais dažniausia linkima laimės („happiness“), sveikatos („health“), gerovės („prosperity“) bei ramybės („peace“).

Tuo tarpu lietuviškieji atvirukai dažnai atrodo lyg būtų „su tekstu viduje“, todėl stenkitės vengti klišių ir pritaikykite tekstą savo klientams pagal savo įmonės veiklą: galite linkėti „tvirtų metų“, jei esate metalo įmonė, „svajingų“ – jei moteriškų rankdarbių ir pan. Visgi nebūkite ir labai familiarūs: užuot rašius „Gaidžio metais būkite spalvingi kaip gaidžiai“, galite linkėti: „Tegu Gaidžio metai atneša į Jūsų gyvenimus spalvų“. Pats tekstas neturėtų būti labai ilgas: jeigu įmonės keičiasi atvirukais su kitomis įmonėmis, dažniausiai atsakingi darbuotojai turi laiko perskaityti porą trumpų sakinių.

Dažnai kalėdiniai sveikinimai tampa puikiu būdu partneriams ir klientams padėkoti už bendradarbiavimą, stiprius verslo ryšius. Anglų kalba tokia padėka išreiškiama taip „thank you for your business“ (dėkojame, kad kreipiatės į mus), „we appreciate you as our customer“ (džiaugiamės, kad esate mūsų klientas). Išlaikydami oficialumą lietuvių kalba, sveikinimą užbaikite šiais nusistovėjusiais posakiais: „pagarbiai“, „nuoširdūs (šventiniai) linkėjimai“, o anglų kalba atsisveikinkite, pasirašydami „Yours sincerely“, „Yours faithfully“, „Best greetings“.

Atminkite, kad egzistuoja taisyklės, kaip rašyti adresus. Ant adresatui Lietuvoje skirto voko pirmiausiai užrašykite, kam skirtas laiškas, galite pridėti santrumpą „p.“, pavyzdžiui, „p. Jonui Jonaičiui“. Adresuodami laišką adresatui užsienyje šalia įmonės pavadinimo prirašykite asmens vardą pavardę su santrumpa „Attn:“, taip išskirdami asmenį, kuris turėtų labiausiai atkreipti dėmesį į jūsų sveikinimą. Pavyzdžiui, adresuokite sveikinimą „Mondelez International, Attn: Mr John Smith“. Adresą ant užsienio adresatui skirto sveikinimo užrašykite šalies, į kurią siunčiate, oficialiąja kalba. Šalies pavadinimą galite užrašyti ir anglų kalba, bet neverskite tokių žodžių kaip „iela“, „ulica“, „Strasse“ („gatvė“).

Kalėdinis ar naujametinis sveikinimas nuteiks jūsų verslo partnerius pozityviai ir leis jiems pajusti, kad vertinate užmegztus verslo ryšius ir esate pasiruošęs juos ir toliau sėkmingai tęsti. Nepriekaištingas sveikinimo tekstas sustiprins jūsų, kaip solidaus verslo partnerio, įvaizdį ir leis jumis pasikliauti. Tad džiaukitės artėjančiomis šventėmis ir džiuginkite jūsų verslui svarbius asmenis nusiųsdami jiems šventinį sveikinimą.

„Eksportas: Didžioji Britanija ir JAV“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje vartojama anglų kalba, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje šalyje vartojamas anglų kalbos variantas yra skirtingas. Žinoma, net jei ir sumaišysite abu šiuos anglų kalbos variantus, tiek amerikiečiai, tiek britai jus supras. Tačiau jei norite parodyti, kad gerai išmanote britiškąjį ar amerikietiškąjį kalbos etiketą ir verslo kultūrą abiejų kultūrų kalbos subtilybių išmanymas jums tikrai pravers.

Amerikietiškojo ir britiškojo anglų kalbos variantų ypatybės

„Ars libri“ kalbos redaktoriai nori atkreipti dėmesį į keletą svarbių kalbos aspektų, kuriais britiškasis anglų kalbos variantas skiriasi nuo amerikietiškojo. Visų pirma skiriasi abiejose šalyse vartojami terminai. Pavyzdžiui, britai sausainius vadina „biscuits“, o amerikiečiai „cookies“; britai keliauja „tube“, (metro), o amerikiečiai „subway“ (metro). Amerikietiškame anglų kalbos variante kolektyviniai daiktavardžiai visada vartojami su vienaskaita, pavyzdžiui, „the staff is very helpful“ (darbuotojai – labai paslaugūs), o britiškajame anglų kalbos variante kolektyviniai daiktavardžiai gali būti vartojami ir su vienaskaita ir su daugiskaita: „the staff are very helpful“ arba „the staff is very helpful“.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokius pagalbinius veiksmažodžius vartojate bendraudami su amerikiečiu ar britu verslininku. Bendraudami su britu, būsimajam laikui reikšti drąsiai vartokite „shall“, pavyzdžiui, „I shall inform you as soon as possible“, tačiau tą pačią mintį norėdami perteikti amerikiečiui vartokite „will“: „I will inform you as soon as possible“. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tie patys žodžiai britiškajame ir amerikietiškajame variante rašomi skirtingai. Pavyzdžiui, rašydami laišką Disdžiosios Britanijos verslininkui vartokite: „colour“, „labour“, „centre“, o kreipdamiesi į Amerikos verslininką raštu vartokite „color“, „labor“, „center“.

Eksportas į JAV

JAV rinka yra didžiulė ir turbūt retas verslininkas nesvajoja jos užkariauti. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, Jungtinės Amerikos Valstijos užimą 7 vietą, atsižvelgiant į sudarytas sąlygas pradėti verslą, palankią mokesčių sistemą, norų bendradarbiavimą su užsienio partneriais, ir sutarčių sudarymą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad JAV yra federacinė valstybė, todėl greičiausiai teks savo prekes eksportuoti į konkrečią valstiją ar kelias valstijas. Svarbu atlikti parengiamąjį darbą, būtų idealu, jei ne tik domėtumėtės konkrečios valstijos, į kurią planuojate eksportuoti savo prekes, įstatymais, bet ir ten nuvyktumėte.

Nusprendę eksportuoti prekes, turėtumėte žinoti, kokie reikalavimai keliami produktų etiketėms. Reikalavimus, taikomus vartotojams skirtų produktų etiketėms, nustato Federalinės prekybos komisija (angl. Federal Trade Commission). Etiketėje privalo būti nurodyta produkto rūšis, gamintojo, pakuotojo, platintojo pavadinimas, adresas, kuriuo jis vykdo veiklą ir produkto neto kiekis (tiek metrinės sistemos matavimo vienetais, tiek JAV naudojamais matavimo vienetais).

Didžiosios Britanijos rinka

Daugeliui netikėtas britų sprendimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos neišvengiamai turės pasekmių ir eksportui į šią šalį. Šiuo metu tai vis dar viena populiariausių eksporto krypčių Lietuvoje, į kurią Lietuva eksportuoja lengvatinėmis sąlygomis, nes abi šalys yra ES narės. Į šią šalį daugiausia eksportuojama medienos gaminių, baldų, mineralinių išteklių, todėl, atrodo, lietuviai žino, ko reikia Didžiosios Britanijos vartotojams. Vis dėlto šioje rinkoje vartotojai yra daugiataučiai, todėl reikėtų pasvarstyti, į kurį rinkos segmentą orientuositės, pavyzdžiui, ar tai bus iš Lietuvos emigravę tautiečiai, vis dar puikiai pažįstantys lietuviškąją kultūrą ir tradicijas. Tokiems potencialiems vartotojams bus lengviau pristatyti savo produkciją taip, kad ji atrodytų aktuali. Visgi jei taikysite į britiškąjį segmentą, turite atidžiai apsvarstyti ne tik prekių ženklo pavadinimą, bet ir visą komunikacijos strategiją, kuri greičiausiai bus kitokia, nei savo produkciją pristatant Lietuvos emigrantams, todėl itin svarbu išmanyti šios šalies kultūrą ir žinoti socialines tendencijas.

Norint užmegzti tvirtą ryšį su verslo partneriais, būtina tinkamai bendrauti verslo klausimais. Šiuo atveju itin svarbus tikslumas ir konkretumas. Neišsisukinėkite nuo tiesaus atsakymo ir tiksliai nurodykite informaciją, kurios pageidauja potencialus partneris. Kaip ir visame pasaulyje, itin svarbus pirmasis susitikimas ar kontakto užmezgimas siunčiant elektroninį laišką. Tam, kad užmegztumėte ryšį svarbu įgyti potencialių partnerių pasitikėjimą. Gali būti, kad dalis partnerių bus skeptiški ir nelinkę bendradarbiauti su verslo įmonėmis iš Rytų Europos, todėl siekdami užmegzti ryšį pasistenkite užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir aiškumą: kuo aiškiau pristatykite savo įmonę (nepriekaištinga anglų kalba – didelis privalumas), išdėstykite savo tikslus ir pasiekimus, pavyzdžiui, nurodykite kokius kokybės standartus taikote, su kokiomis tarptautinėmis įmonėmis bendradarbiaujate.

Britams nuolatinis bendravimas itin svarbus! Verta atsiminti ir tai, kad šioje rinkoje konkurencija – milžiniška, todėl gerai išanalizuokite rinką ir apsvarstykite, kuo jūsų produkcija yra išskirtinė ir kaip galite pritraukti potencialius užsakovus. Svarbu žinoti ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje vis dar aktuali griežta klasinė struktūra, daranti įtaką ne tik vartotojų pajamoms, bet ir pirkimo įpročiams bei tam, kokias prekes ir kokį gamintoją jie yra linkę rinktis.

Geros anglų kalbos žinios pravers pralaužiant ledus ir derantis dėl geresnių sąlygų. Bendraujant su britais verta būti itin mandagiam ir vengti betarpiško bendravimo. Verta atkreipti dėmesį, kad anglų kalbą vartoja didelė dalis negimtakalbių, kurių anglų kalbos žinių lygis ir kultūrinė aplinka nėra vienoda. Visgi mandagios frazės ir nusistovėję posakiai tikrai pravers norint užmegzti ilgalaikį ryšį tiek su Didžiosios Britanijos verslininkais, kuriems anglų kalba yra gimtoji, tiek su tais, kuriems tai užsienio kalba. „Ars libri“ ekspertai dar kartą nori priminti standartines mandagumo frazes, praversiančias komunikuojant elektroniniu paštu. Laiško pradžioje kreipiantis į asmenį (-is) rašoma „Dear Sirs“ (liet. gerbiamieji), „Dear Sir/Madam“ (liet. gerb. pone (ponia), kai norite akcentuoti, kad nekantriai laukiate atsakymo, vartokite: „I look forward to hearing from you“, o atsisveikinant pravers tokie pasakymai kaip „Best regards“, „Kind regards“ „Yours faithfully (sincerely)“.

Terminai produktų etiketėse, skirtose JAV ir Didžiosios Britanijos rinkoms

Ar žinojote, kad bulvių traškučiai Didžiojoje Britanijoje vadinami „crisps“, o Jungtinėse Amerikos Valstijose „potato chips“? Toliau pateikiame vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktorių sudarytą lentelę, kurioje rasite populiarių produktų pavadinimus, kurie JAV ir Didžiojoje Britanijoje vadinami skirtingai.

Produkto pavadinimas lietuvių kalba Didžiojoje Britanijoje vartojamas pavadinimas anglų kalba JAV vartojamas produkto pavadinimas anglų kalba Burokas Beetroot Beet Sausainiai Biscuits Cookies Šokoladinis batonėlis Chocolate bar Candy bar Bulvių traškučiai Crisps Potato chips Baklažanas Aubergine Eggplant Žuvies piršteliai Fish fingers Fish sticks Gaivusis gazuotas gėrimas Fizzy drink Soda Košė Porridge Oatmeal Krevetės Prawns Shrimps Stiprusis gėrimas Spirit Liquor Saldainiai Sweets Candy Aliuminio plėvelė Aluminium foil Aluminum foil Malta mėsa Minced meat Ground meat Servetėlė Serviette Napkin Laiškinis svogūnas Spring onion Scallion

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

Ar pamenate pasaką, kurioje karalius, norėdamas pražudyti savo ištikimą tarną ir paimti jo pačią sau į žmonas, paliepė nabagui: „Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką, paėmęs iš nežinia ko“.

Ir tai buvusi pati sunkiausia užduotis, nes kaip ir mūsų kasdienybėje: kai neaiškiai, netiksliai kalbame, tai ir einame ne tiesiai iki tikslo, o aplinkeliais ar pasukame klystkeliais ir pasiklystame, t. y. stebimės, kodėl mus ne taip supranta, ar paliekame pernelyg daug erdvės interpretacijoms, ar mūsų reklama nepasiekia tos auditorijos, kuriai ji yra skirta. Jei norime savo kalba pataikyti tiesiai į tikslą, matyt, ji turi turėti savybes, kurias turi ir ši toliau pateikta pasaka apie ežero atsiradimą: „Ten, kur dabar ežeras, buvęs didelis sausas duburys, jame storai suželdavusios pievos. Sykį kilusi baisi audra, o jau lijo, tai lijo!.. Viena žemaitė stebėdamasi sušukusi: „Ale tai lej!.. Plateelej!“ (Plačiai lyja). Ir būta gi sutapimo, kad buvo netyčia ištartas šio ežero vardas – Plateliai, kurio nieks jau nežinojo, buvo jis užmirštas. O jau taip esti, kad pašauktas vardu ežeras nusileidžia. Taip ir anuokart – ežeras nusėdo į duburį, viską užliedamas ir paskandindamas. Taip jis iki šiol ir tyvuliuoja.“ Taigi tik tiksliai įvardiję reiškinius, t. y. „atspėję jų vardus“, galime transformuoti situacijas nuo esamų link norimų.

Analogų pastebime ir kitoje tautosakos rūšyje – užkalbėjimuose, daug jų įvairiose tradicijose, teigiančiose, kad tik balsu ištarta mintis (tai yra ne mūsų mintis, o mūsų kalba)turi kuriančios realybę energijos. Kodėl? Mums kalbant, kartu ir girdime, girdi mūsų kūnas, mūsų sąmonė, nes kalba iš to, kas nesąmoninga, kas dar neegzistuoja, iškelia reiškinius į sąmonės šviesą, kūnui reikia girdėti, kad suveiktų savigydos procesai, sąmonei – kad kūrimo procesai. Tuo pačiu principu paremtas saviįtaigos, mantrų, afirmacijų efektyvumas. Tik ar tikslaus įvardijimo balsu pakanka, kad savo kalba galėtume kurti pasaulį? Na, bet apie viską nuo pradžių. O

„Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“

Žodis buvo pradžioje ir tik iš Žodžio su Dvasia visa kas gyva rados, bet iš jo ne tik visa rados – jis kartu su tos gyvybės šviesa yra progresas, kuriantis iš tamsos ir nebūties naujus pasaulius. Ratas užsidaro. Iš jo visa susikūrė, jis visa ką kuria. Žodis kaip alfa ir omega, kaip įkvėpimas ir iškvėpimas. Rusiškai „v-Dux“, „v-dox“ ir „v-doxnovlenie“ – tos pačios etimologijos. Įkvėpimas ir tuomet įpūtimas dvasios tam žodžiui, iš kurio gims pasaulis, nuo tokio įkvėpto žodžio kažkas gims jūsų širdyje: jausmas, mintis, idėja. Taigi be įkvėpimo nebus gyvybės, be jo nebus sukurto pasaulio, nebus kūrinio, dėl ko nebus ir rezultato, nebus kokybės, nebus progreso, nebus nieko. Jei jaučiate įkvėpimą dirbdami savo darbą, jei mylite tai, ką darote, ir darote tai su malonumu, ir jums patinka pats procesas, reiškia, šis įkvėpimas bus juntamas ir jūsų kalboje, reiškia, esate savo vietoje. Pasauliui kūrimo procese reikia būtent jūsų, būtent čia, nepriklausomai nuo to ekonomikos kreivės kyla ar krenta.

20 metų dirbame su kalba ir kai matome visų verslo sričių tekstus, jaučiamės lyg laikytume ranką ant gyvo kalbos pulso. Matome, kad amžinųjų dėsnių niekas neatšaukė, kalba kuria gyvybę, jei ji kuriama tiksliai, įkvėptai, kai yra vienovė minties, žodžio ir veiksmo.Kasmet matome, kaip norminančios kalbą institucijos, įvesdamos naujus terminus, mėgina „pašaukti debesį vardu ir dykvietę paversti ežeru“, tik bėda ta, kad to žodžio negalima sukurti, jo negalima primesti – jį reikia atspėti.Prieš 10 metų Lietuvai integruojantis į ES sistemas, buvo verčiami patys didžiausi informacinių technologijų tekstai ir svetimybę „serveris“ kalbos institucijos liepė keisti į „tarnybinė stotis“, mes, kaip praktikai, kasdien skaitydami šimtus puslapių, matėme, kad kalba nenori priimti to žodžio ir po poros metų bandymų išmetė jį kaip svetimkūnį. Tad ilgainiui kalbos institucijoms teko pakeisti šį reikalavimą. 2002 m. studijuojant ekonomiką universitete, dėstytoja paskaitoje guodėsi, kad sakyti „kaštai“ mums neleidžia kalbininkai, liepia keisti į „sąnaudos“ ar „išlaidos“, 2011 m. kalbininkai nusileido.Kalba – gyvas organizmas, dar vadinama tautos siela, todėl ji evoliucionuoja ar regresuoja kartu su tauta ir jokios dirbtinai primetamos sistemos jos neveikia. Šios sistemos gali tik atspėti poreikius.Tai kaip ir kiekvieno mūsų vidinė išraiška, tik autentiška, gyva kalba yra įtaigi, įkvėpta, energiją nešanti ir rezonansą kelianti kalba. Tad siūlau nesivadovauti aklai komunikacijos taisyklėmis,kalbos klišėmis, specializuotais terminais, jei to kaina bus parastas kalbos gyvumas, kalbėkit savais žodžiais, nešdami žinią nuo savęs ir kalba bus efektyvi. Jei nėra vidaus ir išorės vienovės, jei viena kalbam, o kitaip jaučiamės, mūsų pasąmonė tą neatitikimą vistiek atskleidžia atidesniam klausytojui, kalbos klaidos, teksto užmiršimas – tai mūsų pasąmonės bandymai pasipriešinti neautentiškai žiniai.*

Taigi kalba – kaip programavimas, būtina kalbėti, ne tik nuo savęs, autentiškai, bet, kaip minėta, itin tikslai ir konkrečiai. Kaip matematikoje: jei reikšmė ne ta, tai ir sprendimo nebus. Vienas žodis – viena prasmė, o ne daugelio žodžių srautas, be jokios prasmės.Apstu pavyzdžių teisės srityje. Jei liudininkas savo kalboje vartoja tariamąją nuosaką, kita pusė gali užginčyti jo teiginius, nes tariamoji nuosaka reiškia, kad galėjo taip būti, bet galėjo ir nebūti.Reklamos tekstuose matome, kaip gamintojas skiria didžiules lėšas rinkodaros kampanijai, eidamas į naują rinką, tačiau neatkreipia reikiamo dėmesio į savo pavadinimą, į produkto pavadinimą. Pavyzdžiui: verčia, neverčia, adaptuoja, palieka orginalo kalba, rašo kabutėse, išskiria didžiosiomis raidėmis. Kiekviename tekste sutinkame vis kitų variacijų, o tai trukdo įsitvirtinti vartotojo sąmonėje jo nešamai žiniai. Rengtis išmokome, tačiau tai, kaip mes kalbame, tuo pat metu kalba apie mūsų profesionamumo stoką, aroganciją, nepagarbą ir pan. Geriausias pavyzdys – šių metų rinkimai,kuomet net politikai pripažino, kad kalba pirmą kartą pakilo į valstybinį lygmenį, nes turi galios kurti ir griauti įvaizdį ir net nulemti rinkimų rezultatus.

Visa tai bei sąsajas su kalbančioju, su nešama žinute, su adresatu analizuoja… …kalbos auditas

Kokybės auditas, vidaus auditas, išorės auditas, finansinių ataskaitų auditas ir t. t. – žodį „auditas“, regis, galima „pridurti“ prie bet ko. Iš tiesų vieni auditai atliekami formaliai dokumentuojant tam tikrus procesus, kiti atneša apčiuopiamos naudos aptinkant tam tikrus trūkumus iš juos ištaisant. Etimologiškai žodis „auditas“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „klausymasis“, nes pirminės audito procedūros buvo atliekamos žodžiu. Keistas garsinis panašumas šį žodį sieja su lietuviškuoju „audytis“, reiškiančiu „autis“. Taigi galima konstatuoti, kad „kalbos auditas“ yra visai natūralus žodžių junginys, apimantis tiek žodinę išraišką, tiek kalbos kaip „apvalkalo“ sampratą.

Nors vertimų biuras „Ars libri“ jau teikia kalbos audito paslaugas, tai dar gana naujas reiškinys Lietuvoje, bet itin populiarus visame pasaulyje, kur susiklostė dvejopas požiūris į kalbos auditą: šia sąvoka gali būti įvardijamas užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymas, o gali būti nustatomas ir gimtosios kalbos lygis, t. y. kaip komunikuojama gimtąja kalba. Būtent į šią sritį ir bus susitelkta tolesniame tekste. Taigi kaip iš tiesų atliekamas kalbos auditas? Tekstai analizuojami semantiškai, fonetiškai, lingvistiškai, stilistiškai ir dar daug „-iškai“, kol pasiekiamas rezultatas. O rezultatas yra atskleisti įmonės (ar atskiro individo) kalbos kokybę: ar tikslinė auditorija supranta tai, ką norima pasakyti, ar ji apskritai pasiekiama, kokį efektą sukelia kiekvienas žodis. Dažnai reklamos ir viešųjų ryšių specialistai žino, kurie žodžiai yra paveikiausi, koks žodžių išdėstymas pritrauks daugiausiai pirkėjų. Bet to negana, svarbu žinoti ir tai, kaip kiekvienas žodis veikia vienas kitą ir potencialią tikslinę rinką. Visa tai atlieka profesionalūs kalbos ekspertai, tačiau kai ką geresnės komunikacijos labui galima nuveikti dar prieš pradedant rašyti tekstą – audituokite būsimus tekstus.

Tikslinė auditorija

Pradžių pradžia būtų tikslinės rinkos nustatymas: jeigu nežinosite, kam adresuojate savo tekstą, kokia tikimybė, kad jis pasieks norimą rezultatą? Jeigu vienas bankas kreipiasi į savo klientus „gerbiamieji“, kitas – „brangieji“, trečias – „amigo“, turbūt nesunku nustatyti, kuris žodis nurodo į šeimas, kuris – į verslą, o kuris – į jaunimą? Deja, praktikoje šie žodžiai dažnai painiojami. Kitas pavyzdys: dažnai kvietimuose į mokymus, renginius ir pan. nurodoma, kad jis skirtas „visiems“. Natūralu, kad tekstą skaitantis žmogus suvoks, kad yra vienas iš visų, tačiau kad atsitiks, jei į darbo užmokesčio pagrindų kursus (čia ir toliau pateikiami ir analizuojami realūs pavyzdžiai) susirinks tik gamybos sektoriaus darbuotojai, besidomintys, kaip jiems skaičiuojami atlyginimai, arba – dar blogiau – ir gamybos sektoriaus darbuotojai, ir buhalteriai, turintys absoliučiai skirtingus interesus ir užduosiantys skirtingus klausimus. Galioja sena taisyklė: mažiau yra daugiau. Ir kokybiškiau. Visgi adresatą būtina nustatyti ne tik kreipiniu, konkrečiu įvardijimu, bet ir teksto stilistika. Jeigu kreipiatės į jaunimą – tuomet galimas žaismingas stilius, žargonas ir pan. Pvz., kvietimas į renginį „Kartų dialogas – solidari bendruomenė“ rizikuoja sulaukti tik vyresnės auditorijos, nes nėra jaunimą „užkabinančių“ žodžių. O jeigu rūpi patraukti rimtą vadovą – tuomet kalba turi būti aiški ir struktūruota. Vietoj žargoninių žodžių galima rinktis tarptautinius. Ar sudomins verslininką išmanioji programėlė verslui su šūkiu „Būkite darbe, bet čia“? Be papildomų pastangų – vargu. Taip pat labai svarbu nustatyti, kokio atstumo laikotės nuo kliento: kreipiatės į jį „tu“, „mes“ ar „jūs“. Savaime suprantama, kad „tu“ yra pats neformaliausias kreipinys, „mes“ sukuria bendradarbiavimo pojūtį, o „jūs“ išlaiko pagarbią distanciją. Visgi visa tai įgyvendinama tik vartojant tinkamai. Pirma taisyklė – nuoseklumas. Negalima vienoje teksto dalyje teigti „po šių mokymų tu sugebėsi“ ir tuoj pat akcentuoti „baigusis mokymams Jūs galėsite dirbti kaip profesionalas šioje srityje“. Ar čia dar apie tą patį asmenį kalbama?Būtina atsižvelgti ir į besikeičiančias tendencijas: randasi nuomonių, kad „tu“ yra labiau vakarietiškas kreipinys, todėl jokiu būdu neįžeis rimtų vakarietiškų verslininkų. Ši linija yra plonytė, todėl turėtumėte itin tiksliai nustatyti konkrečiai savo klientų požiūrį į „tujinimą“.

Reikšminiai žodžiai

Jeigu manote, kad jau galite pradėti rašyti – klystate. Toliau turite išsiaiškinti, kur bus publikuojamas tekstas. Jeigu tai reklama – ji turi būti ne tik sklandi, bet ir gerai skambėti. Jeigu ilgesnis straipsnio pavidalo tekstas – jis turi būti struktūruotas, išskaidytas pastraipomis. Jeigu kvietimas į renginį – itin svarbu vizualiai išskirti tam tikrą informaciją. Apgalvokite, ar tai bus skaitoma popieriuje ar mobiliajame įrenginyje – vis labiau linkstama prie tendencijos rašyti trumpais, fragmentiškais sakiniais. Jeigu tekstas bus skaitomas kompiuterio ekrane, tikėtina, kad įdėmiai bus perskaitoma tik pirma eilutė ir kelių kitų eilučių pradžios, todėl neslėpkite savo „kozirių“ – rodykite viską iškart. Kai visa tai bus galutinai aišku, pagalvokite apie reikšminius žodžius. Norint, kad tikslinė auditorija įsimintų jūsų nešamą žinutę, reikia ją pakartoti tris kartus. Puikus to pavyzdys – rinkiminė agitacija, kurios metu rinkėjai labai gerai įsidėmėjo žodžius „profesionalas“ ir „permainos“, sąmoningai nesuvokdami, apie kokius profesionalus ir apie kokias permainas yra kalbama. Šie žodžiai jiems buvo patrauklūs ir tai matyti rinkimų rezultatuose. Visgi nevertėtų aklai kartoti tuos pačius žodžius tris kartus: perteikite mintį, idėją, o ne pavienius žodžius. O jeigu vienas kuris nors reikšminis žodis taps jūsų visos kampanijos flagmanu, įsitikinkite, kad semantiškai jis yra pats tinkamiausias. Štai vienos reklamos herojus Trumpas jau asocijuojamas su naujai išrinktu JAV prezidentu D. Trumpu, kuo yra gana gerai pasinaudojama idėjai toliau sklandžiai vystyti. Visgi galima atsiminti prieš keletą metų trumpai masiškai (ir ekranuose, ir spaudoje, ir radijuje, ir internete) sušmėžavusį herojų „Šmikį“, žemaičių tarmėje turintį labai jau nepadorią reikšmę. Didelės investicijos į kampaniją ir dideli nuostoliai vien dėl to, kad nebuvo laiku pasižiūrėta į žodyną. O kur dar kasdieniai niuansai: turite „pranašumų“ (esate pranašesnis) ar „privalumų“ (kažką privalote už kitus?), džiaugiatės „už kitus“ (ir atimate galimybę jiems pasidžiaugti paties savarankiškai) ar „dėl kitų“, sėdate „prie vairo“ ar „už vairo“ (ar kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip tai atrodytumėte tarp vairo ir stiklo?)

Kalbos taisyklingumas

Galiausiai kai tekstas jau parašytas, derėtų nepamiršti esminių kalbos taisyklingumo principų. Natūralu, kad kiekvieno kalbos (net gimtosiosios) mokėjimo lygis yra skirtingas, todėl vieni daro daugiau, kiti mažiau klaidų. Nemaža dalis apskritai pastebima daugiausia tik kalbininkams. Taigi patarimai baigus rašyti tekstą skaitykite tekstą antrą kartą: 1. Patikrinkite svarbiausią informaciją: ar teisingai nurodomos pavardės, datos ir pan. 2. Tikrinkite prasmę. Tik skaitant tekstą antrą kartą pastebėsite žodžius, kurių rašybos kontrolės funkcija (SpellingandGrammar) neaptiks, nes jie gali būti kuo puikiausiai vartojami kitame kontekste, nors jūsų tekste nėra tinkami. Klasikinis pavyzdys – žodis „parašas“, tekstą greitai renkant ranka ir praleidus a raidę virstantis į „paršą“. 3. Tikrinkite skyrybą. Jeigu skyryba nėra jūsų stiprioji pusė – bent jau sudėkite taisyklingas lietuviškas kabutes, tai tekstui suteiks tvarkos ir preciziškumo įspūdį.

Baigiamieji darbai

Ir tai dar ne viskas. Galiausiai turite nustatyti, ar tikrai parašėte tai, ką norėjote parašyti ir kaip tą tekstą supranta kiti, todėl: 1. Perskaitykite tekstą garsiai. 2. Duokite jį paskaityti kolegai. 3. Duokite jį paskaityti savo klientui. 4. Atsižvelkite į visus komentarus ir patobulinkite tekstą. Manome, kad kalba, jos taisyklingumas, atitiktis reikiamai aplinkai, stiliui ir galų gale kalbos etiketo išmanymas yra kiekvieno mūsų sėkmingos savirealizacijos dalis, todėl skatiname kurti savo įvaizdį ir vertę visuomenėje kalbos priemonėmis, savo komunikacija kurti savo norimą pasaulį.

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt

„Eksportas: Prancūzija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalysimės kalbinėmis įžvalgomis apie produktų etiketes, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Požiūriai ir vertybės yra kiekvienos šalies kultūros pamatas ir statybinės plytos plėtoti verslo kultūrą. Prancūzija – viena populiariausių krypčių Europoje žvelgiant iš Lietuvos rinkos perspektyvos. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Prancūzijoje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su prancūzų verslininkais vystyti bendrus projektus. Norint sėkmingai bendradarbiauti su bet kuria šalimi, reikia išmanyti kultūrinius ir kalbinius skirtumus bei panašumus. Taigi šiame straipsnyje pristatysime Prancūzijos verslo kultūrą ir kalbinius niuansus, padėsiančius geriau suprasti šios šalies verslą ir jos verslininkus.

Kaip gi yra su ta prancūzų kalba?

Turbūt didžiausias galvos skausmas kiekvienam lietuvių verslininkui susidūrus su prancūzais yra kalba. Turbūt nėra nė vieno negirdėjusio, kad prancūzai nepripražįsta jokios kitos kalbos, tik prancūzų, net ir anglų, kuri yra pasaulio verslo kalba, jiems nėra priimtina. Negalima teigti, kad tai visiška tiesa, bet ir negalima sakyti, kad gandas. Reikėtų įsidėmėti, kad prancūzams, kaip ir kitų šalių atstovams, visada yra malonu, jei būna išmokstama bent keletas žodžių jų kalba. Visgi vertėtų įsidėmėti, kad vieni verslininkai mielai bendrauja angliškai, o kiti, kas yra priimta ir tapę norma Prancūzijoje, nori, kad Jūs į susitikimą ateitumėte su vertėju (jei nemokate prancūziškai). Taip pat pageidautina, kad dokumentai būtų išversti iš anglų ar kitos kalbos į prancūzų. Vizitinės kortelės nėra itin paplitusios ir plačiai dalijamos tarpusavyje, bet visgi, jei nusprendėte, kad norite naujajam partneriui palikti savo vizitinę, pasirūpinkite, kad tekstas būtų prancūzų kalba (jei netyčia susidurtumėte su tuo žmogumi, nepripažįstančiu anglų ar kitos kalbos).

Keletas įdomybių apie prancūzų kalbą ir verslo etiketą:

Potencialiems partneriams stenkitės sukurti gerą pirmąjį įspūdį. Jie itin vertina padorumą, mandagumą, pagarbą, todėl turėtumėte atsiminti, kad tiek bendraujant žodžiu, tiek raštu, reikėtų kreiptis „jūs“, „pone, ponia“ (pranc. Madame / Monsieur), taip pat gali būti ir pavardė pvz., „Monsieur Leroux“. Taip yra todėl, kad prancūzai nepainioja darbo ir asmeninių santykių, tarp jų yra griežta riba, nors įdomu tai, kad net ir rašant nors kiek oficialesnį laišką draugui, jie vis vien vartoja kreipinį „jūs“. Taigi, pagarba ir formalumas yra kertiniai prancūzų verslo kultūros principai. Vyrai visuomet turi pirmi ištiesti ranką pasisveikinti moterį, o jei sveikinasi du vyrai, jaunesnis turi pasisveikinti pirmas. Nepamirškite, kad Prancūzija yra vadinama mados sostine, todėl stiliaus ir aprangos klausimas susitikimo metu yra itin svarbus. Kaip ir gatvėje, taip ir susitikimuose vyrauja konservatyvus aprangos kodas. Vyrai vilki tamsų kostiumą, moterys – šviesų kostiumėlį. Taigi geros manieros yra itin vertinamos Prancūzijoje. Visgi nepamirškite, kad geros manieros nereiškia, jog jie nemokės apginti savo pozicijos. Derybas jie veda griežtu tonu ir į susitikimą ateina tiksliai žinodami, ko nori, kitaip tariant, jie niekada neturi atsarginio varianto. Dėl to jie nemėgsta rizikos ir svarbu, kad jūsų pateikiami pasiūlymai būtų logiški, pagrįsti faktais ir skaičiavimais.

Kadangi šis straipsnis buvo susijęs ne tik su Prancūzija kaip šalimi, bet ir su jos kultūra, verslu ir eksportu, todėl pabaigai pateikiame vertimų biuro „Ars libri“ kalbos redaktorių sudarytą lentelę, kurioje rasite prancūzų kalbos etikečių įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.

Atvejis	Lietuvių k.	Prancūzų k.
Kabutės	Reikia, pvz., AB „Žemaitijos pienas“, bet nereikia, pvz., AB ŽEMAITIJOS PIENAS	Nėra
Procentai	15 %	15%
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Pavadinimo šriftas	Pajuodintas. Pvz., Adžikos PADAŽAS	Pajuodintas, didžiosios raidės. Pvz., Hachis parmentier
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojama vienaskaita. Pvz., sūdyta silkė būtų „hareng salé“.

Plačiau > Publikuota: www.verslilietuva.lt

„Eksportas: Vokietija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose – kalbinės įžvalgos apie produktų etiketes, įdomūs faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą.

 Vokietija – viena populiariausių Lietuvos eksporto krypčių. Nemaža dalis Lietuvos verslininkų siekia rasti verslo partnerių Vokietijoje ir į šią šalį eksportuoti savo prekes ar kartu su vokiečių verslininkais vystyti bendrus projektus. Norint sėkmingai bendradarbiauti su vokiečių verslininkais, reikia išmanyti kultūrinius ir kalbinius šios šalies aspektus. Taigi šiame straipsnyje pristatysime šios šalies verslo kultūrą ir kalbinius niuansus, į kuriuos atsižvelgę sklandžiau bendradarbiausite su vokiečių verslininkais.

Verslo etiketas

Sakoma, kad dideli darbai prasideda nuo mažų dalykų, kitaip, gera pradžia – pusė darbo. Todėl potencialiems partneriams pasistenkite sukurti teigiamą pirmąjį įspūdį. Kaip tai padaryti? Atkreipkite dėmesį į mažus dalykus: rašydami elektroninį laišką vartokite tik formalųjį kreipinį Sie (Jūs). Rašant pirmąjį laišką nežinomam adresatui patartina kreiptis Sehr geehrte Damen und Herren (Gerb. ponios ir ponai). Vokiečiai iš esmės santūrūs ir nepuola tujintis, todėl nepažeiskite šios tvarkos. Įprastai pavardėmis kreipiamasi net į kaimynus ir kolegas. Kreiptis „tu“ patartina, jei santykis tarp žmonių peraugo iš verslo santykių į draugišką arba ilgus metus susirašinėjant asmeninį santykį puoselėjantiems verslo partneriams. Bendraudami su vokiečių verslininkais venkite familiarumo. Vokiečiai verslo ir privataus gyvenimo nepainioja, kaip nepainioja ir bendravimo normų vienoje ir kitoje sferoje. Lietuviai ne visada pasidomi vokiečių mentalitetu ir elgiasi pernelyg familiariai, pavyzdžiui, ima partnerius vadinti vardais, o kartais vokiškus vardus sulietuvina ar net surusina: pone Georgijau (tikrasis vardas Georg), ponia Katia (Katja), pone Akseli (Axel). Vokiečiams svarbu palaikyti atstumą bendraujant su verslo partneriu tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl neikite per daug arti bei, jei santykiai oficialūs, nekalbėkite asmeninėmis temomis. Taip pat venkite su vokiečiais kalbėti apie politiką ir praeities istorinius įvykius, jei ieškote neutralios pokalbio temos – kalbėkite apie orą už lango.

Pirmasis susitikimas

Vokiečiai mėgsta aiškumą ir tvarką, todėl tinkamai pasiruoškite pirmajam susitikimui. Būtinai turėkite vizitinę kortelę, kurią galėsite įteikti susidomėjusiam verslo partneriui. Vokiečiai itin punktualūs ir dalykiški, todėl nevėluokite į susitikimą, dar geriau, jei iš anksto informuosite, kiek tiksliai susitikimas truks ir ką jo metu norėsite aptarti. Itin gerai pasiruoškite tema, kurią norėsite aptarti. Tiksliai žinokite sumas, kiekius, kurie domins potencialų užsakovą ar partnerį. Dėvėkite geros kokybės, dalykinius drabužius, niekada nevilkėkite džinsų! Visada būkite mandagus ir taisyklingai kalbėkite. Verslo pietų metu nuolat nesiūlykite vaišintis maistu, kai jau pora kartų buvo bandoma mandagiai pasakyti, kad svečias sotus. Alkoholio oficialioje aplinkoje išvis patartina vengti.

Kalbiniai niuansai

Norintiesiems su savo potencialiais vokiečių partneriais kalbėti vokiškai verta atkreipti dėmesį į kelias vokiečių kalbai svarbias taisykles: vokiečių kalboje itin griežta sakinio struktūra – tiesioginiame sakinyje antroje vietoje visada bus kaitoma (asmenuojamoji) tarinio dalis, o nekaitoma tarinio dalis – sakinio gale: Ich bin froh (Džiaugiuosi). Šalutiniuose sakiniuose sakinio dalių tvarka vėlgi yra kitokia: šalutinio sakinio gale visada bus tarinys, tiksliau asmenuojamoji jo dalis: Ich bin froh, weil meine Reise seh rinteressant war (Džiaugiuosi, kad mano kelionė buvo labai įdomi).

Daiktavardžiai skirstomi į tris gimines: vyriškąją, moteriškąją ir niekatrąją. Taisyklių, pagal kurias galėtumėte atskirti žodžio giminę, yra tik keletas ir jos tinka toli gražu ne visais atvejais, todėl, mokantis naujus daiktavardžius, juos būtina išmokti su atitinkamos giminės artikeliu: der, die, das. Jei esate neblogai pramokęs vokiečių kalbą ir klausimų dėl gramatikos Jums nekyla, stenkitės padaryti savo kalbą natūralesnę vokiečio ausiai. Vokiečių kalboje itin paplitusios daiktavardinės konstrukcijos ir nusistovėję žodžių junginiai: mit freundlichen Grüßen (su draugiškais linkėjimais), auf Wiedersehen (iki pasimatymo). Taip pat kruopščiai pasirinkite vartojamus terminus, kad parodytumėte, kad domitės ir suprantate konkrečią sritį. Šiame straipsnyje aprašyta ne tik Vokietijos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu susiję kalbiniai niuansai, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite vokiečių kalbos etikečių įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos. 

Atvejis	Lietuvių k.	Vokiečių k.
Kabutės	Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis	Įmonių pavadinimai kabutėmis neskiriami: Viessmann Deutschland GmbH. Produktų pavadinimai etiketėse taip pat kabutėmis neskiriami, pavyzdžiui, Haribo Goldbären.
Procentai	15 %	15 %
Matavimo vnt.	100 g	100 g
Vienaskaita ir daugiskaita	Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“.	Vartojami abu variantai. Pvz., Salzhering, ir daugiskaita Salzheringe

Plačiau > Publikuota: www.15min.lt