Paskelbta

Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašymas

– Kai įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas sudarytas iš kelių žodžių, didžiąja raide rašomas tik pirmasis iš jų, pvz.: Centrinis vertimų biuras, Kauno regiono turizmo informacijos centras, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras, Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, Tarptautinis valiutos fondas, Lietuvos mokslų akademija.

–  Jei pavadinimas prasideda tikriniais žodžiais (oficialiu valstybės ar kitu geografiniu pavadinimu, žmogaus vardu ir pavarde), didžiąja raide rašome tik šiuos žodžius: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Kauno rajono migracijos tarnyba, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vilniaus miesto valdyba, Aukštesnioji teatro meno mokykla.

– Jei įmonė, įstaiga ar organizacija turi simbolinį (t. y. perkeltinės reikšmės) pavadinimą, rašomą kabutėse, didžiąja raide rašomas tik pirmasis kabutėmis išskirtas žodis, pvz.: Panevėžio akcinė bendrovė „Kalnapilis“, Vilniaus „Palangos Juzės“ siuvėjų mokykla, alaus baras „Tauro ragas“, „Žinijos“ draugija, „Vyturio“ vidurinė mokykla, uždaroji akcinė bendrovė „Tėviškės keliai“.

Pastaba. Klaidinga naudoti kabutes rašant tokių įmonių ar įstaigų pavadinimus, kuriuose nėra jokių     perkeltinės reikšmės žodžių, bet kai kurie žodžiai išsiskiria dėl pasirinkto įvardijimo būdo ir žodžių tvarkos, pvz.: Viešoji įstaiga Šilainių poliklinika, uždaroji akcinė bendrovė Joniškio pieninė, bet plg. akcinė bendrovė „Panevėžio pienas“.

– Sutrumpintas oficialus pavadinimas taip pat rašomas didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – Teisingumo ministerija.

– Oficialūs pavadinimai dažnai būna sudėtiniai. Tokiu atveju kiekvieno padalinio pavadinimo pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų katedra, Kauno miesto savivaldybės Butų ūkio skyrius, Respublikinės Santariškių ligoninės Pirmasis chirurgijos skyrius.

Pastaba. Didžiąją raide nerašome masiškai paplitusių padalinių pavadinimų (cechai, brigados,   buhalterijos, raštinės, bibliotekos, laboratorijos ir t. t.), taip pat valdymo vienetų pavadinimų (pvz.: senatas, rektoratas, valdyba, taryba).

Šaltinis: „Didžiųjų raidžių rašymas“. „Gerbkime žodį!“, http://ualgiman.dtiltas.lt/didziuju_raidziu_rasymas.html.

Paskelbta

Taisyklingas adresavimas

Adresai  ant laiškų vokų ar  kitų siuntų rašomi  Pašto taisyklių  nustatyta tvarka: pirma – adresatas,
t. y. kam siunčiama, po to adresas – kur siunčiama. Adresas pradedamas nuo siauriausios reikšmės žodžių – gatvės ar kaimo pavadinimo; toliau eina miestas ar rajonas su priekyje rašomu indeksu; pabaigoje, jei reikia, rašoma valstybė.

Pašto siuntų, siunčiamų Lietuvoje, adresavimo pavyzdžiai

Gavėjo vardas (vardo raidė) ir pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi naudininko linksniu, pvz.:

Vardenei / V. Pavardenei

Arba

Akcinei bendrovei Lietuvos paštui

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą asmeniui įstaigos adresu, įstaigos pavadinimas rašomas po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės vardininko linksniu, pvz.:

Vardžiui / V. Pavardžiui
Susisiekimo ministerija

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į savivaldybės centrą, po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašomas gatvės (aikštės, prospekto ar pan.) pavadinimas su gimininio žodžio santrumpa g. (a., pr. ir kt.), namo ir buto numeriai (tarp jų rašomas brūkšnelis), pašto kodas ir miesto pavadinimas, pvz.:

Vardonei / V. Pavardonei
Gėlių g. 12-3
20115 Ukmergė

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kuri nėra savivaldybės centras, bet ten yra paštas, kurio pavadinimas sutampa su vietovės pavadinimu, po gavėjo vardo (vardo raidės) ir pavardės ar įstaigos pavadinimo nurodoma gatvė, namo ir buto numeriai, vietovė, pašto kodas ir savivaldybės pavadinimas, pvz.:

Vardeniui / V. Pavardeniui
Taikos g. 4
Dusetos
32305 Zarasų r. sav.

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kurioje nėra pašto, gavėjo pašto pavadinimas rašomas po gyvenamosios vietovės pavadinimo, prieš pašto kodą ir savivaldybės pavadinimą, pvz.:

Vardei / V. Pavardenienei
Girsūdų k.
Daujėnų pšt.
39200 Pasvalio r. sav.

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą iki pareikalavimo arba į pašto dėžutę, po gavėjo vardo ir pavardės ar įstaigos pavadinimo rašoma: paryškinti žodžiai Iki pareikalavimo arba pašto dėžutės (P. d.) numeris, pašto pavadinimas, pašto kodas, miesto (savivaldybės) pavadinimas, pvz.:

Vardžiui Pavardžiui
Iki pareikalavimo
Alantos pšt.
33037 Molėtų r. sav.

Vardei Pavardei
P. d. 55
16-asis paštas
45006 Kaunas

Siuntėjo vardas (vardo raidė), pavardė arba įstaigos pavadinimas rašomi vardininko linksniu, pvz.:
Atgalinis (siuntėjo) adresas rašomas ta pačia tvarka kaip ir gavėjo – pirma siuntėjas (adresantas), paskui jo adresas. Yra tik du skirtumai: 1) siuntėjas visada (ir siunčiant į užsienį, ir Lietuvoje) rašomas vardininko linksniu; 2) valstybės pavadinimas rašomas gavėjo šalies kalba, skliaustuose – lietuvių kalba (toks turės būti atsakomojo laiško užrašas).
Visas siuntos užrašas išdėstomas šitaip: gavėjas (paryškintu būdu) ir jo adresas (paprastomis raidėmis) rašomi laiško voko ar kitos siuntos apatinės dalies dešinėje pusėje; siuntėjo adresas (mažesnėmis raidėmis) rašomas kairiajame viršutiniame voko (ar kitos siuntos) kampe arba kitoje voko pusėje, jo atvarte.

Vardenis / V. Pavardenis
    Girsūdų k.
    Daujėnų pšt.
    39200 Pasvalio r. sav.

Vardei Pavardei
Pievų g. 8 Kavarskas
LT-29258 Anykščių r.

Pašto siuntų, siunčiamų į užsienį, adresavimo pavyzdžiai

Adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į užsienį, gavėjo adresas rašomas taip (gavėjo šalies pavadinimas rašomas gavėjo šalies kalba (pageidautina) arba angliškai / prancūziškai):

Post Danmark
Centre du courrier international
Copenhagen INC
DK-1533 Copenhagen V
DANEMARK

Siuntėjo adresas rašomas taip:

Vardenis Pavardenis
Subačiaus g. 120
LT-11345 Vilnius
LITHUANIA

Adresuojant pašto siuntą Iki pareikalavimo, žodžiai Poste restante turi būti rašomi paryškinti, nurodoma: vardas, pavardė, paštas, kuriame bus įteikta pašto siunta. Pašto siuntos, adresuotos Poste restante(Iki pareikalavimo), adresavimo pvz.:

Mademoiselle Louise Bertholet
Poste restante
CH-1211 Genéve 13
SUISSE

Šaltiniai:
Lietuvos paštas: http://www.post.lt/lt/pagalba/dazniausiai-uzduodami-klausimai/taisyklingas-adresavimas
„Kanceliarinės kalbos patarimai“: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/

Paskelbta

Kaip sukurti originalų sveikinimo tekstą?

Ruošiantis žiemos šventėms, vienas svarbiausių darbų, padedantis palaikyti šiltus santykius ir patiems susikurti jaukią šventinę nuotaiką, yra kalėdinių sveikinimų rašymas. Per Kalėdas nuoširdžiu, apgalvotu sveikinimu turime galimybę parodyti artimiesiems, draugams ir kolegoms, kaip juos vertiname. Rasti gražų šventinį atviruką šiais laikais iš tiesų nesunku: su nemenkais sunkumais susiduriame tada, kai tenka sukti galvą, ką jame parašyti. Juk, atrodo, visi gražiausi žodžiai taip dažnai kartojami, kad yra tapę banalūs ir neįdomūs…
Net jei atviruke jau yra trumpas sveikinimo tekstas, paprastai norime pridėti ką nors nuo savęs, taip sukurdami šiltesnio, asmeniškesnio sveikinimo įspūdį, ypač jei rašome artimiems draugams ar giminaičiams.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą sveikinimo toną, atsižvelgiant į tai, kokie santykiai sieja jus su adresatu. Rašant mažiau pažįstamiems asmenims, pavyzdžiui, kaimynams ar kolegoms, reikėtų vengti familiarumo, nedera nesantūriai reikšti savo draugiškumo ir jausmų. Tokiu atveju jūsų pagrindinis tikslas – tiesiog parodyti sveikinamajam pagarbą, dėmesį, o ne šilumą ir meilę, tad ir sveikinimo tekstas turėtų būti atitinkamas. Tai ypač pasakytina apie vyresnius ar viršesnius asmenis, kurie dėl netinkamai parinktų žodžių gali palaikyti jus įžūliais.
Rašant oficialius sveikinimus, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Nors daugelis iš jų atrodo puikiai žinomos, čia verta paminėti keletą kalbininkų patarimų. Paprastai tokie sveikinimai pradedami žodžiais gerbiamas, -a, arba gerbiamasis, -oji. Taisyklingos abi formos, tačiau, pasak specialistų, pirmenybė teiktina pastarajai. Geriau vengti neretai pasitaikančio sutrumpinimo gerb. – jis gali sudaryti įspūdį, kad skubėjote, arba kad jums menkai terūpi etiketo normos. Visus kreipinio žodžius (taip pat ir pareigas) reikėtų rašyti didžiąja raide: Gerbiamoji Mokytoja, Gerbiamasis Direktoriau. Norint išreikšti ypač didelę pagarbą, galima vartoti prieveiksmį didžiai su neįvardžiuotine būdvardžio forma, pavyzdžiui: Didžiai gerbiamas Viršininke. Nepamirškime, kad pasirašant po žodžių pagarbiai, su pagarba ar jus gerbiantis (-i) nededamas kablelis.
Tačiau, sveikinant bičiulius ir giminaičius, nebūtina griežtai laikytis etiketo normų. Ieškant būdų, kaip nudžiuginti artimuosius, yra daugiau erdvės pasireikšti fantazijai. Galite naudoti eiles, citatas, puikiai tiks ir humoristiniai sveikinimai. Jei su sveikinamaisiais nesimatėte ilgesnį laiką, išties nebloga mintis – kartu pridėti šeimos ar asmeninių nuotraukų. Galbūt jūsų šeimoje pastaruoju metu įvyko svarbių pokyčių? Sveikinimo laiške ar net atviruke galite trumpai paminėti svarbiausias naujienas – tai padarys sveikinimą šiltesnį, padės sukurti asmeniškumo įspūdį. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad kalėdinis sveikinimas – tikrai ne vieta išsamiai dėstyti visą šeimos istoriją.
Artimų draugų, giminaičių, šeimos narių greičiausiai nenorėsite sveikinti pernelyg bendromis, formaliomis frazėmis, kurios dažnai jau ir taip būna atviruke. Jei dovanosite atviruką su iš anksto įrašytu, o ne jūsų pačių sukurtu ar užrašytu tekstu, jūsų artimiesiems perskaičius tokį sveikinimą gali atrodyti, kad jūs dėl ko nors pykstate. Tad verčiau palikite trafaretinius sveikinimus mažiau pažįstamiems adresatams.
Dažnai pasitaikanti problema – pradėję per daug jaudintis ir intensyviai galvoti, ką originalaus, gražaus ir prasmingo parašyti, tik užblokuojame savo kūrybinį mąstymą. Nuo ko gi reikėtų pradėti? Patarimas būtų toks: prieš imdami rašiklį, įsižiūrėkite į turimą atviruką ir ramiai pagalvokite apie žmogų, kuriam jis skirtas. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte šiam žmogui palinkėti švenčių proga. Atėjusią mintį užrašykite popieriaus lape (jokiu būdu ne pačiame atviruke!). Dabar dar kartą permąstykite bendrą idėją, kurią norite perteikti, ir ją išplėskite. Paprastas pavyzdys – jei pagalvojote: „Tikiuosi, ateinantys metai jam / jai bus tikrai geresni…“, galite suformuluoti tokį sakinį: „Linkiu, kad šios Kalėdos Tau būtų sėkmingų ir laimės kupinų metų pradžia!“ Patarimas pirma užsirašyti sveikinimą atskirame popieriaus lape galbūt skamba pernelyg paprastai ar net primityviai, tačiau patys įsitikinsite, kad tai labai veiksmingas būdas sumažinti įtampą, kylančią dėl baimės sugadinti atviruką, kuri dažnai trukdo atsipalaiduoti ir rasti tinkamus žodžius.
Galbūt rašydami sveikinimą nuspręsite pašmaikštauti. Tokio pobūdžio sveikinimus geriausia rinktis, kai sveikinami artimi, labai gerai pažįstami žmonės. Originalus humoristinis sveikinimas gali būti puikus būdas pralinksminti sveikinamąjį ir parodyti, kiek įdėjote pastangų. Kad toks sveikinimas būtų vykęs, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia, kadangi jūsų tikslas – parodyti dėmesį adresatui, pasistenkite žodį „tu“ vartoti dažniau nei žodį „aš“. Per daug egocentriškas tekstas, kuriame pokštaujama, pavyzdžiui, tik apie tai, kaip jūs ieškojote dovanos, nepaliks gero įspūdžio. Dar svarbiau – pagalvokite, ar jūsų humoras ne per grubus, ar jis bus priimtinas konkrečiam adresatui. Jokiu būdu neperženkite ribos tarp pokšto ir įžeidimo, nors jums patiems jūsų idėja ir atrodytų labai juokinga. Ypač didelis dėmesingumas reikalingas drąsų humoristinį sveikinimą rašant ne vienam asmeniui, o kolektyvui, pavyzdžiui, visiems įmonės darbuotojams. Jei kyla abejonių, ar sukurtas tekstas tikrai yra taiklus, šmaikštus ir tinkamas, perskaitykite sveikinimą kam nors, kas galėtų jį objektyviai įvertinti iš šalies.
Kalėdiniu sveikinimu tinka išreikšti padėką, padrąsinti, pralinksminti, prisiminti bendrą patirtį, siųsti šiltus linkėjimus. Bet kuriuo atveju svarbu įsivaizduoti save adresato vietoje ir pagalvoti, ar norėtumėte gauti tokį sveikinimą.

Šaltiniai:
Sigita Sereikienė „Keletas patarimų, kaip rašyti sveikinimus artėjančių švenčių proga“, http://www3.lrs.lt/docs2/NJOUHJFZ.PDF
Krystie Bohmer „Original ideas of what to write in a birthday card“, http://www.helium.com/items/1811685-greeting-card-sentiments

Paskelbta

Verslo laiškų kalba

Vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė V. Malinauskaitė

Viena iš pagrindinių verslo komunikacijos dalių yra verslo laiškų rašymas. Ko gero, neįmanoma nevertinti verslo laiško reikšmės kuriant organizacijos įvaizdį ir reputaciją, užmezgant ir palaikant dvišalius santykius. Nuo jų priklauso tolesnis bendradarbiavimas, jie net gali tapti sutarties pagrindu. Todėl rašant verslo laiškus aplaidumas nedovanotinas.

Dalykiniai laiškai paprastai rašomi ant tipografiniu būdu atspausdintų blankų, kurių viršuje būna išskirtiniu šriftu užrašytas oficialiai įregistruotas įmonės pavadinimas, greta pateikiamas sutrumpintas pavadinimas arba logotipas, trumpas įmonės veiklos apibūdinimas, kontaktinė informacija. Patį laišką sudaro šios dalys: antraštė, laiško data, adresatas (vidinis adresatas), įžanginis kreipinys, laiško turinys, atsisveikinimas ir parašas. Be šių formalių atributų, norint parašyti verslo laišką, kuris iš tiesų padėtų jums pasiekti savo tikslus, labai svarbu tinkamas pateikimas kalbos požiūriu.

Užsienio literatūroje išskiriamos vadinamosios vidinės verslo laiško savybės, pagal kurias nusakoma kalbos kokybė. Pagal šiuos kriterijus geras laiškas užtikrina, kad informacija bus greitai suvokta ir apdorota, ir dėl to bus nedelsiant reaguojama, imamasi veiksmų. Galima išskirti kelis pagrindinius reikalavimus verslo laiško kalbai:

– Paprastumas. Bendra tendencija yra tokia, kad verslo korespondencijos kalba vis labiau artėja prie šnekamosios. Vartokite paprastą ir lengvai skaitomą kalbą. Būtina vengti sudėtingų žodžių – nereikėtų tikėtis, kad skaitytojas nuolat žvilgčios į žodyną. Verslo laiške netinka per daug oficialios, pompastiškos, teisinę kalbą primenančios frazės. Jos būtinos teisiniuose dokumentuose, tačiau nėra jokio reikalo jų vartoti kituose tekstuose, taip pat ir verslo korespondencijoje. Iš verslo laiško turite atrodyti kaip paprastai kalbantis, praktiškas žmogus. Tačiau venkite ir žargono.

– Aiškumas. Kalba turi būti aiški – tokia, kad gavėjas suprastų jūsų norimą perteikti žinią iš karto ir teisingai. Neaiški, dviprasmiška kalba sukelia painiavą, o jūsų tikslas yra išvengti bet kokių nesusipratimų ir pasiekti, kad adresatas suprastų informaciją būtent taip, kaip numatėte.

– Tikslumas. Laiško formuluotės turi būti kiek įmanoma tikslesnės. Tikslumas reikalauja, kad kalba būtų vartojama taisyklingai – be gramatikos, rašybos, skyrybos klaidų. Tikslus, taisyklingas laiškas visada vertinamas.

– Išsamumas. Išsamus laiškas yra toks, kuriame pateikiama visa reikalinga informacija. Pavyzdžiui, siunčiant užsakymą reikėtų aiškiai ir tiksliai nurodyti visas pageidaujamas prekių savybes: kokybę, spalvą, dizainą, kiekį, taip pat pristatymo laiką bei būdą, ir kt.

– Reikšmingumas. Verslo laiške pateikiama tik reikalinga, aktuali informacija. Jokių nereikšmingų, nebūtinų detalių verslo korespondencijoje neturėtų būti.

– Mandagumas. Be abejo, mandagumas labai svarbus siekiant skaitytojo palankumo. Tai – gerų santykių pamatas. Norint pasiekti savo tikslų, dalykinėje korespondencijoje mandagumui tenka net svarbesnis vaidmuo nei bendraujant akis į akį. Verslo laiškuose mandagumas reiškiamas žodžiais prašau, ačiū, kitomis pagarbą rodančiomis frazėmis. Būkite nuoširdūs, taktiški, atidūs.
Greta šių bendrųjų principų specialistai pateikia įvairių konkretesnių patarimų, kaip parengti verslo laišką, kad jis būtų lengvai skaitomas ir paliktų nepriekaištingą įspūdį. Čia apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius ir aktualiausius iš jų.

Laiško tikslas ar pagrindinis jame aptariamas klausimas pristatomas laiško pradžioje. Nepamirškite, kad gavus verslo laišką skaitytojui pirmiausia rūpi išsiaiškinti, apie ką jame kalbama, ir kodėl reikėtų skirti laiko tam laiškui perskaityti. Todėl venkite nekonkrečios pradžios – informuokite apie laiško tikslą pačiu pirmu sakiniu.

Jei siunčiate atsakymą, pirmoje laiško pastraipoje ar sakinyje nurodykite laiško, į kurį atsakote, pavadinimą ir datą. Užimti adresatai, kurie patys rašo daug laiškų, gali neprisiminti savo laiškų jums. Taip padėsite sutaupyti laiško gavėjui brangaus laiko ir kartu galėsite tikėtis greitesnio atsakymo.

Verslo laiško pastraipos turėtų būti trumpos. Visiškai priimtina bei įprasta yra ir vieno sakinio pastraipa. Verslo laiškai skaitomi kitaip nei straipsniai ar knygos – paprastai jie skaitomi greitai. Todėl yra didelė tikimybė, kad ilgos, perpildytos, apie dešimt eilučių apimančios pastraipos, kurioms perskaityti reikia didelio susikaupimo, nebus skaitomos atidžiai, arba, dar blogiau – visai nebus skaitomos. Kad adresatai galėtų jūsų laiškus perskaityti greičiau bei įsiminti svarbius faktus ir  mintis, rašykite sąlyginai trumpomis – 3–8 eilučių – pastraipomis.

Suskirstykite laiško turinį aiškiais segmentais. Kiekvienai laiško minčiai skiriama atskira pastraipa. Pavyzdžiui, rašant nusiskundimo laišką dėl savo kompiuterio gedimo, pastraipos gali būti tokios:
– problemos apibūdinimas;
– ankstesni nesėkmingi taisymo darbai;
– kokios kompensacijos pageidaujate ir kodėl.
Išnagrinėkite kiekvienos pastraipos tikslą ir turinį. Jei pastraipa atlieka daugiau nei vieną funkciją, verta pagalvoti, ar nebūtų geriau ją padalyti į dvi, ir atvirkščiai.

Pastraipos pagrindinė mintis turėtų atsispindėti pirmame jos sakinyje. Pasistenkite pirmame kiekvienos pastraipos sakinyje įterpti žodį ar frazę, nurodančią dominuojančią tos pastraipos temą. Pavyzdžiui, jei rašote dėl savo kompiuterio problemų, pirmame sakinyje turėtų būti žodis „problemos“ ar frazė „mano kompiuterio problemos“. Taip skaitytojas galės lengvai susidaryti įspūdį apie kiekvienos pastraipos turinį ir paskirtį.

Jei įmanoma, suskirstykite punktais. Taip suskirstytas tekstas daug lengviau skaitomas, laiško gavėjas greičiau suvoks svarbiausias tekste dėstomas mintis.

Svarbią informaciją pateikite strategiškai palankioje vietoje. Pirmoje ir paskutinėje pastraipos eilutėse pateikiama informacija skaitoma atidžiau ir įsimenama geriausiai, o esanti ilgos pastraipos viduryje – dažnai praleidžiama ar pamirštama. Šia strategija galite naudotis tiek siekdami akcentuoti tai, kas svarbiausia, tiek norėdami, kad tam tikra informacija mažiau kristų į akis, jei turite pasakyti ką nors nemalonaus. Jei laikysitės šių patarimų, laiškas išliks sąžiningas ir išsamus.

Raskite būdų pozityviai išreikšti blogoms žinioms. Gana dažnai verslo laiškais pranešamos prastos naujienos, pavyzdžiui: sugedusi kompiuterio klaviatūra negali būti pakeista, asmuo nepriimamas į darbą. Jei nenorima, kad verslo santykiai su prastą žinią gavusiu adresatu nutrūktų, tokie dalykai turėtų būti pateikiami taktiškai. Kiek įmanoma, venkite tokių žodžių: neįmanoma, draudžiama, nepavyko, atsisakome, atmestas, ir pan. Šalto, nedraugiško atsisakymo pavyzdys: Savo laiške jūs prašote labai daug informacijos, tad tiesiog negaliu jums padėti visiškai nesuardydamas savo darbotvarkės. Daug pozityviau, taktiškiau būtų tą pačią mintį formuluoti taip: Savo laiške jūs prašote iš tiesų nemažai informacijos, kurią labai norėčiau padėti jums gauti. Tačiau dėl savo darbų krūvio galėsiu atsakyti tik į kelis jūsų klausimus.

Susitelikite ties adresato poreikiais, tikslais ir interesais. Venkite egocentriško dėmesio tik savo interesams verslo laiške. Net jai tenka daug kalbėti apie save, pasistenkite tai pateikti taip, kad jums rūpimi dalykai sietųsi su laiško gavėjo interesais. Netinkamas pavyzdys: Norime jums pranešti apie kainų politikos pasikeitimą, padėsiantį sutaupyti mūsų įmonei laiko ir pinigų. Į adresatą orientuotas variantas: Norime jums pranešti apie naują politiką, kuri leis mums teikti paslaugas jūsų įmonei dažniau ir išvengiant vėlavimų.

Užbaikite laišką taip, kad skaitytojui būtų aišku, ko ir kada iš jo tikitės. Verslo laiškas neturėtų baigtis vien tokiomis neįpareigojančiomis frazėmis kaip Tikiuosi greitai sulaukti iš jūsų žinių. Geriau aiškiai nurodyti veiksmą, kurį adresatas turėtų atlikti, ir pageidaujamą laiką, pavyzdžiui – Ar galėčiau tikėtis sužinoti jūsų sprendimą per savaitę?
Geras, apgalvotai parengtas dalykinis laiškas ne tik sustiprins teigiamą jūsų įmonės įvaizdį, pelnys partnerių palankumą, bet ir padės lengviau ir greičiau pasiekti tikslą kiekvienu konkrečiu atveju.

Toliau pateikiama keletas dalykinių laiškų pavyzdžių lietuvių ir anglų kalbomis.

Atsiprašymo laiškas

 
Laiškas su neigiamu atsakymu

Pasiteiravimo laiškas (anglų k.)

Pritaikyta iš „Business correspondence“, http://old.nios.ac.in/Secbuscour/cc14.pdf

Užsakymo laiškas (anglų k.)

Šaltinis: McMurrey.

Šaltiniai:
David A. McMurrey, „Introduction to technical communications“, http://w3.gel.ulaval.ca/~poussart/gel64324/McMurrey/texte/genlett.htm
„Tarptautiniai verslo laiškai“, Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklas), 2009, http://www.paramaverslui.eu/go.php/lit/Metodine_informacija_ir_leidiniai/149

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.delfi.lt

Paskelbta

Kaip taisyklingai rašyti datą?

       • Data sutrumpintai visada rašoma skaitmenimis:
– Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kt.) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai.
– Kitose kalbos vartojimo srityse datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.: 2001-06-12, 2001 11 05.

       •Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.: 2003 m. gegužės 7 d., 2004 m. gruodžio mėn.
– Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn.,
pvz., 2003 m. gegužės mėn. 7 d. (= 2003 m. gegužės 7 d.).
– Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai,
pvz., 2003m. gegužės 7d. (= 2003 m. gegužės 7 d.).

        • Oficialiuosiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo paprastai nusakomas ne galininku (birželį, rugsėjį), o žodžių junginiu birželio mėnesį, rugsėjo mėnesį: Įstatymas priimtas 2001 m. liepos mėnesį. Jie pažadėjo darbus baigti spalio mėnesį.

        • Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis),
pvz.: 1996–2005 m. programa, spalio 6–7 d.

        • Tekstuose anglų kalba data sutrumpintai rašoma europietišku formatu, t. y. diena-mėnuo-metai (britų), arba mėnuo-diena-metai (JAV, Kanada). Skaičiai skiriami brūkšneliais. Pvz.: 05-11-2001; 11-20-2010.
Ilgesniu būdu data gali būti rašoma dvejopai: diena mėnuo metai, pvz., 7 May 2003, arba mėnuo diena, metai, pvz. May 7, 2003.

***
Mums svarbi diena – vasario 3-ioji. Šią dieną vertimų biuras „Ars libri“ švenčia savo gimtadienį. Norime padėkoti, kad visus metus buvote su mumis, ir tikimės sėkmingo tolesnio bendradarbiavimo!

Šaltinis: Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), „Data ir laikas“, parengta pagal
„Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 192–193,
2001 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 2 (78) „Dėl datos rašymo“, http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/data-laikas.html

Paskelbta

Adaptuotų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymas

Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose, atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą, yra adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose kitų kalbų asmenvardžiai pateikiami autentiškos formos. Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliausteliuose).

– Adaptuotiems asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiu, paprastai pridedamos galūnės -as, -is, -(i)us ir jie linksniuojami kaip lietuviški daiktavardžiai. Lietuviškos galūnės dedamos prie tų autentiškų vyriškos giminės asmenvardžių formų, kurios baigiasi priebalsiu:  Brugmanas, Morrisas, Jamesas, Rajkovičius, Roiselis.

– Kai nelietuviškas asmenvardis baigiasi netariama balse e arba netariama priebalse, prieš pridedamas galūnes rašytinas apostrofas: Larousse’as (sk. Larusas), Larousse’o; Verlaine’as (sk. Verlenas), Burke’as (sk. Berkas); Bainville’is (sk. Benvilis), Cahors’as (sk. Kahoras), Chateaubriand’as (sk. Šatobrijanas).

– Asmenvardžiams, kurie originalo kalboje baigiasi kamieno balsiu (išskyrus a) ar dvibalsiu, lietuviškos galūnės paprastai nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Toome, Goethe, Crespo, Enrico, Antonescu, Koposu, Craxi, Leslie, Willy, Caravaggio, Manzoni, Verdi, Fanny, Silviu, Hemingway, Gow, Rau (bet Cossiga – Cossigos, Zappa – Zappos). Tačiau prireikus kai kurioms pavardėms galūnės gali būti pridedamos po apostrofo, pvz.: vns. kilm. Goethe’s, Craxi’o, Hemingway’aus; naud. Goethe’ei, Craxi’ui, Hemingway’ui; įn. Craxi’u, Hemingway’umi (bet vns. gal. Goethe).

– Gramatinami ir linksniuojami tie asmenvardžiai, kurie baigiasi originalo kalboje kaitomo vardo galūnės balsiu, pvz.: Walęsa (Walęsy…) – Walęsa (Walęsos), Męcinski (Męcinskiego…) – Męcinskis (Męcinskio…).

– Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart), Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro).

Parengta pagal 1997 m. birželio 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. 60.

Paskelbta

Šventiniai sveikinimai – vertybių dovanojimas ar rinkodaros dalis?

Nors iki žiemos švenčių būna likęs mėnuo, kiekvienoje įmonėje jaučiamas tradicinis šurmulys – kaip artėjant šventėms kuo originaliau pasveikinti, nustebinti, parodyti dėmesį savo klientams ir partneriams. Kaip nepaskęsti masinių atvirukų jūroje, kaip išsiskirti? Iki šiol pastebima tendencija, kad kai kuriuose iš klientų gautuose atvirukuose vis dėlto galima įžvelgti daugiau reklamos, siekiant reklamuoti teikiamas paslaugas, nei nuoširdžių linkėjimų. Todėl, renkant atvirukus ir sveikinimų bei linkėjimų tekstus, verta tam skirti pakankamai laiko ir būtina laikytis tam tikrų verslo etiketo taisyklių.

Daugelio nuomone, kalėdiniai sveikinimai – būtini, siekiant palaikyti puikius santykius su klientais. Ir tuo naudojasi visi – Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus parduodama maždaug 7,4 milijardo atvirukų – tai 235 atvirukai per sekundę! Įmones, siunčiančias atvirukus savo klientams, galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Vienos siųsdamos šventinius sveikinimus tai vertina kaip neišnaudotą galimybę pasiekti klientą, o kitos – tiesiog nori parodyti savo įmonės puoselėjamas vertybes, pasidžiaugti kartu per praėjusius metus pasiektais rezultatais. Taigi apibrėžkime, kodėl vis dėlto verta sveikinti savo verslo klientus. Yra keletas priežasčių: 1. Švenčių metu parodytas dėmesys gerina santykius su esamais klientais. 2. Apie save primenate seniems klientams, parodote, kad jų nepamiršote. 3. Tai gali atnešti naujų klientų Jūsų verslui. Tačiau verta paminėti, kad pagrindinė priežastis, kodėl siunčiate atviruką, ir esminė jame pateikto teksto idėja turėtų būti parodymas savo klientams, kad Jūs vertinate juos.

Šventinių sveikinimų etiketas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta, tačiau sukurti atviruką gali būti šiek tiek varginantis procesas, ypač jei nežinote verslo sveikinimų kūrimo taisyklių. O jų turi būti laikomasi, kad sveikinimų gavėjai ne tik būtų maloniai nustebinti, bet – svarbiausia – nebūtų įžeisti. Pirmiausiai turime įvertinti situaciją – verslo įmonės sveikinimo atvirukas skiriasi nuo asmeninio (pvz., šeimos sveikinimo atviruko giminėms) – jis perteikia įmonės solidumą, statusą, vertybes, požiūrį į klientus, todėl atviruke pavaizduotos žvaigždelės ir mėnuliukai, besisupantys ant debesėlių, visą įmonės įvaizdį paverčia komišku…

Verslo sveikinimuose svarbiausia – geras skonis ir originalumas. Pats atvirukas turi būti aukštos kokybės – juk siunčiate ne klasės draugui, o verslo įmonei. Sveikinimo kortelės dizainas turėtų atspindėti ir Jūsų verslo įvaizdį – galima panaudoti logotipą, spalvas, esančias logotipe ir pan., tačiau šios detalės jokiu būdu neturėtų užgožti pagrindinių švenčių vertybių. Atliekant šią užduotį, iš tiesų verta į atviruko kūrimo procesą įtraukti ir trečiąją šalį – atvirukų kūrimo profesionalus – kūrybinius darbuotojus (pavyzdžiui, reklamos agentūrą) – jie puikiai išmano savo darbą. Netaupykite savo įvaizdžio sąskaita! Tokiu būdu parodysite savo klientams, kad savo versle kiekvienai smulkmenai skiriate didžiausią dėmesį ir kad verta investuoti į Jūsų paslaugas.

Kalbant apie patį sveikinimo tekstą, kuriuo siekiama išsiskirti, jis turėtų būti originalus (niekas taip neatstumia kaip metai iš metų skaitomi tie patys tradiciniai tekstai), trumpas (turite tik kelias sekundes užkariauti kliento dėmesį!), aiškiai įskaitomas, parašytas ta kalba, kurią moka gavėjas, o ne penkiomis iš karto (taip parodomas išskirtinis dėmesys klientui, kad sveikinimas skirtas būtent jam, o ne masei) ir, žinoma, be kalbos klaidų. Sąmojingas, nuotaikingas, tačiau kartu subtilus atvirukas nudžiugins net rimčiausią verslininką.

Kokių frazių reikėtų vengti verslo sveikinimuose? Pirmiausiai griežtai rekomenduojama įmonių sveikinimuose nenaudoti eiliuotų tekstų. Netgi klasikinį įvaizdį puoselėjančioms įmonėms patariama naudoti prozos tekstus. Taip pat reikėtų vengti banalių užrašų tiek atviruko išorėje, tiek viduje, pvz., Senieji metai išriedėjo, leiskit pasveikint su Naujais… arba žodžių, susijusių su komerciniais kalėdiniais atributais, tokių kaip Tegul Kalėdų senelis Jums atneša pilną maišą laimės… Kaip jau buvo minėta, reikėtų vengti ir tiesmukos reklamos: Linkime ir ateinančiais metais intensyviai naudotis mūsų paslaugomis! arba Kalbėkite nesustodami ir 2011-aisiais metais! (mobiliojo ryšio operatoriaus sveikinimas verslo klientams). Tekste akcentuokime, kad tradiciniai gražiausių metų švenčių atributai – tai ne žybsinti eglutė su žaisliukais, Kalėdų senelis ir išpuoštos vitrinos, o šilti žodžiai, šviesios mintys, prasmingi darbai ir tikslai, pasiekti kartu. Išreikškime pagarbą ir dėkingumą savo verslo partneriams. Kalėdinio sveikinimo pabaigoje galite įterpti asmeniškai kiekvienai įmonei pritaikytą informaciją, pavyzdžiui, padėką (Žinome, kad nuolat gaunate įvairių bendradarbiavimo pasiūlymų. Dėkojame, kad renkatės mus.), atsiprašymą (Priimkite nuoširdų mūsų atsiprašymą), lojalumo skatinimą (Mes žinome, koks brangus Jūsų laikas – tikimės, kad suteiksite galimybę ir ateinančiais metais taupyti Jūsų laiką ir pinigus), kliento išskirtinumo pabrėžimą (Mūsų išskirtinis bruožas – dirbti su geriausiais arba Vertiname, kad galime ne tik dirbti su geriausiais, bet ir švęsti.)

Po atviruko tekstu turi būti ranka padėtas originalus parašas, dar geriau – jeigu ranka įrašyta ir sveikinančiojo asmens ir (ar) įmonės atstovo vardas ir pavardė. Profesionaliausiai ir elegantiškiausiai atrodo sveikintojo parašas ir ranka įrašytas trumpas pranešimas, pvz. Sėkmingų metų linki – … Kuo daugiau ranka rašyto teksto – tuo geriau, nes kompiuteriu atspausdinti masiniai atvirukai paverčia juos beasmeniais. Verslo partneriams siunčiami atvirukai negali būti ir pernelyg asmeniški – kreipiatės ir sveikinate ne būtent vieną žmogų, o visą kompaniją. Ta pati taisyklė taikytina ir Jums, kaip savo įmonės atstovui, – sveikinate įmonės vardu, o ne asmeniškai!

Rašydami oficialų sveikinimą, nurodykite sveikintojo pareigas, vardą ir pavardę. Galite nurodyti datą ir vietovę, savo verslo adresą. Šie duomenys rašomi sveikinimo atviruko viršuje, dešinėje pusėje, arba apačioje, kairėje pusėje, po parašo nuoroda. Ir paskutinis štrichas – atvirukas turi pasiekti adresatą laiku – nei per anksti, nei per vėlai.

Nors kalėdiniai atvirukai ir yra neabejotinai svarbi verslo rinkodaros dalis, visgi didesnį dėmesį šiuo metu derėtų skirti kitoms idėjoms. Ištisus metus kiekvieną dieną kalbamės apie pinigus, verslo planus, siekius, bet vieną dieną metuose pamirškime tai ir atraskime vertybes, kurios įprastai nugrimzta kasdienybėje.

Paskelbta

Ar žinojote…

…kuo vadinti „Facebook’ą“ – socialiniu tinklu ar socialiniu tinklalapiu?
„Facebook“ – vienas iš socialinių tinklų internete, vienijantis įvairiais ryšiais susijusius internautus (gimines, bendramokslius, draugus, vieno ar kito dalyko mėgėjus ir pan.).
Žodis tinklas junginyje vartojamas 6-ąja leksine reikšme (pagal DŽ) – „susisiekimo, ryšių ir kt. linijų, įstaigų sistema“, pvz.: elektros, radijo tinklas, linijų, koordinačių tinklas, transporto, agentų, šnipų tinklas. „Virtualūs socialiniai tinklai apibrėžiami kaip uždaros žiniatinklio bendruomenės, kurios suteikia galimybę individams pristatyti save, užmegzti, nustatyti ir palaikyti ryšius su kitais“.
Taigi bendriausia prasme „Facebook“ – socialinis tinklas, tiksliau – virtualus socialinis tinklas, socialinis tinklas internete arba socialinis interneto tinklas.
Kaip technologinį gaminį, jį tikriausiai galima pavadinti socialine svetaine (sutrumpinus iš socialinio tinklo svetainė) ar socialine tinklaviete. Pvz.: Kasdien populiarėjančios socialinių tinklų svetainės užima svarbią vietą daugelio žmonių gyvenime. Liepą realių skaitytojų skaičiumi naujienų portalas 15min.lt aplenkė socialinio tinklo svetainę Draugas.lt. Saugumo spraga  socialinio tinklo „Twitter“ svetainėje tūkstančius jo vartotojų nukreipė į pornografinius tinklalapius.

…kokie kalbos reikalavimai taikomi blankams?
Atkreipiame dėmesį į šiuos rašybos dalykus:
• kaip skyrybos ženklas vartojamas brūkšnys ( – ), ne brūkšnelis ( – ), o kabutės pagal lietuviškąją tradiciją rašomos tokios: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ). Plačiau žr. banko įrašą lietuviškos kabutės;
• sutrumpintų žodžių gale rašomas taškas, ne pasvirasis brūkšnys, pvz.: asmens kodas – a. k. (ne a/k), atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s) ir pan. Daugiau apie sutrumpinimus žr. NUTARIMAI, Rašyba;
• tarp sutrumpinimų, kaip ir tarp pačių žodžių, daromas tarpas, todėl ne a.k., A.V. (antspaudo vieta), t.t. ir pan., o a. k., A. V., t. t. ir pan.; jei trumpinamas asmens vardas, po vardo raidės taip pat daromas tarpas, pvz., J. Petraitis (ne J.Petraitis), dokumentuose patartina vartoti visą vardo ir pavardės formą;
• data trumpuoju būdu rašoma skaitmenų grupes skiriant brūkšneliais, pvz., 2005-06-10. Daugiau žr. NUTARIMAI, Rašyba;
• tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų, pvz., (asmens kodas rašomas atskiroje eilutėje, todėl gali būti neišskirtas kableliais ar skliaustais).

…kaip rašyti vaisto pavadinimą: „amjodaronas“, „amijodaronas“ ar „amiodaronas“?
Rašoma be j – amiodarònas, tai sintetinių antiaritminių vaistų grupės preparatas (žr. „Medicinos enciklopediją“, t. 1, Vilnius, 1991, p. 44; „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2001, p. 41; „Interleksį“).

…ar vartotinas veiksmažodis „juridizuoti“?
Nors vartojamas tarptautinis žodis juridizacija (teisinio pobūdžio suteikimas kuriems nors įvykiams arba faktams, perdėtas teisinės reikšmės teikimas kuriam nors klausimui ar reiškiniui, žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2001, p. 340), vartoti veiksmažodžio juridizuoti nereikėtų. Lietuviški pakaitai: įteisinti, suteikti teisinį statusą ir pan.

Paskelbta

Nepriekaištinga komunikacija – kelias į sėkmingą verslą

Įmonės komunikacijos, tiek išorinės, tiek vidinės, tikslas – reprezentuoti įmonę ir išreikšti jos tikslus. Turbūt kiekvienas vadovas žino, kad vos kelios taiklios įtikinančios frazės daro stebuklus, o ne vietoje, ne laiku ištartas žodis gali padaryti neištaisomą poveikį. Ko gero, protingiausia būtų vadovautis koncepcija „kalbėk tik tai, ką nori pasakyti“.
Įmonių, taikančių veiksmingas kalbos valdymo strategijas tikslinėms rinkoms, veikla paprastai yra sėkmingesnė, joms pavyksta užtikrinti didesnį pardavimo augimą. Dažniausiai pirmasis įmonės pristatymas yra būtent žodinis – vadovai pristato verslo strategiją, diskutuoja įvairiomis verslo temomis, veda susirinkimus, pardavimo vadybininkai daro prezentacijas pristatydami įmonės produkciją ar teikiamas paslaugas. Dažniausiai įmonių strategija susiveda į daugelį dalykų, vienas svarbiausių – jūsų įmonės pristatymas klientams. Apskritai verslo kalba, o ypač žodine, siekiama ne tik perduoti informaciją – ne mažiau svarbu ir grįžtamasis ryšys. Neretai vadovai stengiasi sudaryti profesionalių oratorių įvaizdį, todėl naudoja specifines, dažnai auditorijai negirdėtas frazes, sudėtingus ilgus sakinius, kurie ne tik „neužkabina“ adresato, bet jam tiesiog būna nuobodu. Nors kiekviena verslo sritis turi savo specifinių terminų, tačiau įmonės atstovui nebūtina jais jau pirmojo susitikimo metu apkrauti verslo partnerį ar potencialų klientą.
Tas „drabužis“, į kurį įvelkamas verslo pristatymas, neabejotinai yra labai svarbus. Jei kalbama auditorijai, kurią sudaro įvairių sričių atstovai, kalbančiajam reikėtų stengtis padaryti savo kalbą suprantamą daugeliui, nevartoti nesuprantamų santrumpų. Taigi vertėtų atkreipti dėmesį į svarbiausius šnekamosios verslo kalbos bruožus:
• tinkamų terminų vartojimas,
• nuoseklumas, koncentruotumas,
• tinkama intonacija.
Daugybė verslo atstovų pripažįsta, kad yra labai svarbu užmegzti santykį su klientais ir įgyti jų pasitikėjimą. Kitaip tariant, gebėjimas sukurti glaudžius tiesioginius ryšius gali būti gyvybiškai svarbi sėkmingo verslo dalis. Įmonės kalbos valdymo strategijos sėkmę lemia tikslinė įvairių elementų kombinacija. Siekiant sudaryti (ir palaikyti!) nepriekaištingą savo įmonės įvaizdį bei vystyti kalbos valdymo strategiją, galima pasitelkti įvairias kalbines priemones:
• pasitelkiant kalbos specialistų pagalbą atlikti kalbinį auditą pagrindinėse įmonę reprezentuojančiose srityse (interneto svetainė, darbuotojų paieškos skelbimai, vizitinės kortelės);
• interneto svetainė turi būti sukurta ir pritaikyta konkrečiai kultūrinei ir (arba) kalbinei aplinkai;
• verčiant teisinių sutarčių, reklaminę, pardavimo ir (ar) techninio pobūdžio medžiagą naudotis profesionalių vertėjų raštu (žodžiu) paslaugomis;
• užsienio filialuose įdarbinti žmones, kuriems atitinkama kalba yra gimtoji;
• pasitelkti el. prekybą, kurioje galima atlikti operacijas įvairiomis kalbomis;
• tarptautinėje prekyboje gaminius ar jų pakuotes pritaikyti prie vietos kalbinių tradicijų;
• pasitelkti taisyklingą ir tinkamą kalbą rinkodaros ir pardavimo literatūrai, reklamos kampanijoms, vizitinėms kortelėms, kainų politikai, korespondencijai, jūsų siunčiamiems el. laiškams ir žinutėms.

Jei tinkamai panaudosite šiuos aspektus savo įmonės kalbos valdymo strategijoje, tai padės pamatus sėkmingam verslui. Yra tvirtinančių, kad sėkmė priklauso tik nuo gaminio kainos ir kokybės. Žinoma, šie du dalykai jūsų verslui labai svarbūs, tačiau sėkmė taip pat priklauso ir nuo jūsų komunikacijos kokybės. Nekreipiant dėmesio į tai, kaip jūsų įmonė kuria savo teigiamą įvaizdį rinkoje, net ir didesnis kainos ir kokybės santykis neužtikrins jūsų verslo sėkmės. Jūsų įmonės pristatymas klientui ir jos įvaizdis yra tai, kaip jūs komunikacijos pagalba vykdote rinkodarą, kaip reklamuojate, viešinate ir pristatote savo produktą ar paslaugas rinkoje.
Atvejai, kai tinkama komunikacija ir kalbėjimas „kliento kalba“ gali suteikti papildomos naudos:
• kai reikia užmegzti palankius santykius ir sukurti svarbių klientų pasitikėjimą,
• kai reikia įrodyti ilgalaikį įsipareigojimą tikslinei rinkai,
• kai reikia parodyti klientams (ir darbuotojams!), kad į verslą žiūrite rimtai,
• kai reikia padidinti žinių apie rinką supratimą ir klientų atgalinio ryšio srautus,
• kai reikia, kad klientai jus laikytų patikimais.

Visa tai priklauso nuo jūsų rašytinės ir žodinės komunikacijos su jais kokybės.
Rašytinė įmonės kalba ne mažiau svarbi ir labai aktuali, nes ji, atsispindėdama dokumentuose, sutartyse, elektroniniuose laiškuose, naujienlaiškiuose, lygiai taip pat reprezentuoja įmonę, kaip ir žodinis pristatymas. Tvarkingi, parašyti be klaidų vidiniai, o juo labiau į išorę patenkantys įmonės dokumentai yra neatsiejama įvaizdžio dalis, galiausiai vienas praleistas kablelis lemia visą diplomatinę mintį!
Komunikacijos segmentui labai svarbus ir užsienio kalbų mokėjimas. Aukščiausios kokybės įeinanti ir išeinanti komunikacija užsienio kalba gali būti labai galingas įrankis, kuris, jį veiksmingai įvaldžius, sustiprins jūsų ir užsienio verslo partnerių (ar klientų) rezultatus. Tačiau jei ji bus valdoma prastai, pavyzdžiui, dėl užsienio klientams skirtos sutarties netinkamo vertimo, gali ne tik nukentėti jūsų įvaizdis, bet gali tekti už tai brangiai sumokėti. Remiantis ELAN tyrimu, iš beveik 200 įmonių, kurios dėl užsienio kalbų nemokėjimo neteko galimybės sudaryti sutarčių, 37 įvertino, kad nuostoliai siekė 8–13,5 mln. eurų. Kitos 54 įmonės nepasirašė sutarčių, kurių vertė siekė 16,5–25,3 mln. eurų, o 10 įmonių nepasirašė sutarčių, kurių vertė siekė daugiau kaip 1 mln. eurų.
Ne mažiau svarbu ir taisyklingas daugiakalbės interneto svetainės ir reklaminės medžiagos parengimas ir pritaikymas prie tikslinių užsienių rinkų kultūros. Labai svarbu, kad vertimas būtų atliktas ir lokalizuotas gimtakalbio vertėjo. Verslo komunikacija užsienio kalba gali būti naudinga ir jums asmeniškai – galite ne tik reikšti pagarbą savo įmonės teikiamų paslaugų partneriams ir klientams, padėti geriau suprasti užsienio verslo aplinką, bet ir padidinti savivertę, pasitikėjimą ir savikliovą užsienyje, padidinti jūsų pačių įsidarbinimo galimybes.
Kaip iš kelių pirmųjų pašnekovo frazių galima spręsti apie žmogaus inteligenciją, priklausymą vienai ar kitai socialinei grupei ir dar daugelį dalykų, taip iš įmonės atstovo kalbos ar dokumentų galima susidaryti įspūdį apie pačią bendrovę, kas gali nulemti tolesnį bendradarbiavimą. Taigi išmanyti elementariuosius verslo kalbos kodus tam tikroje situacijoje yra naudinga visiems. Tačiau gyvybiškai svarbi jūsų verslo kalbos valdymo strategijos dalis yra užtikrinti jūsų išorinės informacijos srauto kokybę ir jo poveikį jūsų klientui.

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.delfi.lt

Paskelbta

ES teisinių tekstų vertimo ypatumai

Vertimų biuro „Ars libri“ redaktorė V. Malinauskaitė

Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) ypatybių visada buvo jos daugiakalbystė. Pačioje Bendrijos kūrimo pradžioje nuspręsta oficialiomis kalbomis laikyti šalių narių (iš pradžių – keturių) kalbas. Visi ES teisės aktai leidžiami visomis oficialiomis kalbomis, tad vertimai į kiekvieną kalbą laikomi greičiau ne vertimais, o vienodai autentiškomis ir lygiavertėmis versijomis. To priežastis – Bendrijos teisė turi būti prieinama kiekvienam piliečiui jo gimtąja kalba, siekiant užtikrinti, jog nebus pažeidžiami skaidrumo ir demokratijos principai. Tačiau esama padėtis, kai ES yra 23 oficialios kalbos, kelia tam tikrų problemų. Teisės aktų leidybos proceso metu naujų tekstų originalus privaloma versti į visas šias kalbas, be to, visos esamos teisinės priemonės verčiamos į kiekvienos naujos valstybės narės kalbą. Be abejo, kaip ir bet kokio vertimo atveju, neišvengiama klaidų, neretai skirtingos vertimų versijos nebūna identiškos teksto prasmės požiūriu.

Tokios klaidos teisės dokumentuose ypač būdingos tais atvejais, kai didelės apimties vertimus tenka versti daugeliui skirtingų vertėjų. Klaidos gali turėti įtakos Bendrijos teisės subjektų teisėms ir pareigoms, kyla teisinio netikrumo pavojus. Problema pastebima kalbant ne tik apie tiesiogiai taikomas Bendrijos priemones (pvz., reglamentus), bet ir apie į nacionalines teisės sistemas perkeliamas direktyvas. Jų normos dažnai tiesiog kopijuojamos, tad, jei direktyva išversta klaidingai, netikslumai automatiškai perkeliami ir į atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

Vertimo kokybė – tai labai abstrakti sąvoka, kurios reikšmė priklauso nuo vertintojų teorinio požiūrio ir bendros sociokultūrinės aplinkos, kurioje vertimas atliekamas. ES vertimams būdinga tam tikra specifika, ir, kaip pažymi Vilelmine Sosoni, kai kurios klasikinės vertimo taisyklės jiems sunkiai pritaikomos. Europos Komisijos vertimo raštu generalinis direktoratas savo išleistame Išorinių vertėjų vadove (angl. Guide for External Translators) suformulavo kokybės reikalavimus ES vertimams. Kai kurie iš jų yra universalūs ir savaime suprantami, tačiau problemiškesnius reikalavimus verta panagrinėti atidžiau.

Kalbų lygybės principas

Laikant vertimus į visas oficialias kalbas lygiavertėmis dokumento versijomis, didelis dėmesys skiriamas kuo didesniam šių versijų teksto tapatumui, kuris turėtų užtikrinti, kad skirtingų kalbų skaitytojams bus perteikta ta pati mintis. Vertimo raštu generalinio direktorato pateiktuose reikalavimuose nurodoma, kad išverstame tekste  negali nieko trūkti ar būti pridėta papildomai – tai turi būti tikslus, nuoseklus šaltinio vertimas, kartu išlaikant identišką formatavimą. Akivaizdu, kad tai reiškia tam tikrus apribojimus vertėjams: tenka akylai sekti tekstą, iš kurio verčiama, nuo jo nenukrypti, ir tai dažnai daroma deramo dėmesio vertimo kalbai, atitinkamai kultūrai bei normoms sąskaita. Čia susiduriama su tam tikru paradoksu, nes vertėjai prašomi „užmiršti“ tai, ko anksčiau buvo mokomi, – kad jų tikslas turėtų būti parengti tekstą, kuris atitiktų būtent vertimo kalba kalbančių dokumento skaitytojų lūkesčius, būtų jiems suprantamas.

Kalbos aiškumas

Natūralu, kad vienas iš ES teisės aktų vertimų ir apskritai vertimų praktikoje taikomų kokybės kriterijų yra vertimo aiškumas, nedviprasmiškumas ir suprantamumas skaitytojui. Be abejo, toks reikalavimas taikytinas tik tuo atveju, kai šaltinio tekstas taip pat yra aiškus, lengvai skaitomas ir suprantamas. Kalbant apie ES tekstus, situacija šiuo požiūriu yra gana sudėtinga. Neaiški kalba juose neretai vartojama, ir ji pasitelkiama ne vien sąmoningai (kaip, anot kai kurių ekspertų, tam tikrais atvejais daroma teisiniuose ir kituose tekstuose). Šiuose tekstuose iš tiesų gausu sudėtingų, sunkiai apčiuopiamo turinio sąvokų, stokojančių teisės semantikai būdingos gilios semantinės struktūros. Taip yra todėl, kad ES teisės sistema yra sąlyginai jauna, vis dar besiplėtojanti. Vertėjų įgaliojimai šiuo atveju nesuteikia laisvės perteikti teksto savo nuožiūra pasitelkus interpretaciją, net taisyti klaidų – juos, kaip jau minėta, riboja reikalavimas nenukrypti nuo šaltinio kalbos, tad aiškumas vertimuose įmanomas ne visada.

Intertekstualumas

Dar vienas iššūkis ES teisės aktų vertėjams – reikalavimas patikrinti visas nuorodas į anksčiau išleistus dokumentus ir tiksliai juos cituoti. ES tekstų intertekstualumas, arba teksto ryšiai su kitais tekstais, yra daugiau norma nei išimtis. Tai susiję su prieš tai aptartu kalbų lygybės principu, kai kartu rengiamos dokumentų versijos visomis kalbomis, bet pirmiausia intertekstualumas pasireiškia kaip naujų tekstų ryšiai su ankstesniais dokumentais, naudojant daugybę nuorodų, tiesioginių ir netiesioginių citatų bei kalbos šablonų, nuosekliai naudojant terminus. Labai svarbu, kad vertėjas suvoktų tokių nuorodų, tekste nebūtinai pažymėtų išnašomis, svarbą ir būtų itin atidus.

Terminija

Verčiant bet kokios srities specializuotus tekstus ypač svarbu terminų tikslumas. Be abejo, iš ES teisinių tekstų vertėjų taip pat tikimasi vartojamų terminų ir žodyno nuoseklumo, tačiau praktikoje šį reikalavimą įvykdyti nelengva. Visų pirma, kalbant apie terminų nuoseklumą šiame kontekste, omenyje turimas minėtas ES tekstų intertekstualumas ir su juo susiję reikalavimai. Siekdamas nuosekliai vartoti terminus, vertėjas turi išnagrinėti daugybę ankstesnių dokumentų, į kuriuos verčiamame tekste pateikiamos nuorodos. Tai, kad terminų ieškoma konkrečiuose tekstuose, o ne terminų bankuose, iš dalies palengvina užduotį, pati ES terminijos situacija yra gana sudėtinga. Daugiakalbė, daugiakultūrė terpė lemia naujų, nacionaliniu lygiu nebūdingų sąvokų vartojimą. Šias sąvokas verčiant į visas oficialias ES kalbas, pasitelkiamas vadinamasis eurožargonas (angl. Eurojargon, Eurospeak, ir kt.), kuriam būdinga naujadarų ir skolinių gausa. Eurožargonas kelia vertėjams nemažai problemų, nes, norint suprasti tokių kasdien vis pasirodančių naujų sąvokų prasmę ir tinkamai perkelti jas į vertimo kalbą, būtinos gilios ES istorijos ir teisės žinios. Galimas šios problemos sprendimas, kaip nurodo V. Sosoni, galėtų būti terminų standartizavimas. Vis dėlto teisiniuose vertimuose standartizavimą labai apsunkina tai, kad teisinių terminų reikšmės retai būna nekintamos – jas teisės kūrėjai linkę nuolat apibrėžti iš naujo. Taigi terminijos nuoseklumą ES teisiniuose tekstuose dažnai sunku pasiekti. Tam reikalingas kruopštus tiriamasis darbas, intensyvi praktika, svarbu vadovautis ES institucijų teikiamomis gairėmis.
Nors kiekviena šalis narė turi savo ES terminų kūrimo strategiją, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir kalbos grynumą, reikėtų laikytis tam tikrų bendrų pamatinių principų. Remiantis K. Gibova galima išskirti tokius pagrindinius principus:
– Vengti naudoti nacionalinės teisės terminus ES sąvokoms žymėti.
– Remtis daugiau nei vienu originalu (pvz., vokiečių ir prancūzų kalbomis), juos tarpusavyje lyginti. Pageidautina, kad tai būtų daroma ne vien susidūrus su neaiškumais pirminiame tekste.
– Nuosekliai vartoti terminus. Sutarus dėl tam tikro termino, vertėjai privalo jį vartoti, net jei nemano, jog tai – geriausias pasirinkimas.
– Netaisyti jau patvirtintų vertimo versijų.
– Stengtis išlaikyti aiškumą, nedviprasmiškumą, skirti dėmesio kalbos, į kurią verčiama, struktūrai.
– Versijose visomis kalbomis privalu išlaikyti tokį patį atitinkamų sakinių skaičių (angl. full-stop rule – taškų taisyklė). Tai būtina, kad būtų galima vienodai cituoti.
– Laikytis tikslumo, atsižvelgti į verčiamo dokumento tikslą (teisės aktų leidėjų ketinimą), poveikį ir reikšmę (išvardyta pagal svarbą, tačiau esant kalbos neatitikimų tarp skirtingų versijų, pirmenybę reikėtų teikti numanomam ketinimui ir teisės akto poveikiui).Šaltiniai:
Klaudia Gibova, „EU Translation as the Language of a Reunited Europe Reconsidered.“ Language, Literature and Culture in a Changing Transatlantic World, tarptautinės konferencijos medžiaga, Prešov, 2009.
Andrej Glezl, „Lost in Translation: EU Law and the Official Languages – Problem of the  Authentic Text.“ Konferencijos medžiaga, Varšuva, 2007.
Vilelmini Sosoni, „Traning translators to work for the EU instititions: luxury or necessity?“ The Journal of Specialised Translation, 16, July 2011.

Plačiau > Atsisiųsti PDF Publikuota: www.vz.lt