„Eksportas: Estija“ tęsia vertimų biuro „Ars libri“ straipsnių seriją. Šiuose straipsniuose dalijamės kalbinėmis įžvalgomis, įdomiais faktais apie šalies kalbą ir verslo etiketą. Gali atrodyti, kad neblogai pažįstame savo tolimesnius kaimynus estus – mūsų istorija ir verslo aplinka panašios, tačiau, kaip ir kiekvienoje šalyje, egzistuoja tam tikrų niuansų, kurių lietuvių verslininkai nežino. Pavyzdžiui, estų verslininkai vis labiau orientuojasi į Skandinavijos verslo aplinką, kurioje hierarchija mažiau akcentuota, o tarpusavio santykiai verslo įmonėse mažiau oficialūs.
Verslo etiketas
Estai itin vertina konkretumą ir tiesmukumą. Bendraujant su verslo partneriais Estijoje patartina vengti ilgų gražbyliavimų ir tuščiažodžiavimo: estai vertina, betarpišką bendravimą ir nori iškart pradėti spręsti reikalus. Lietuvoje gana paplitęs kreipinys „gerbiamasis pone“, „gerbiamoji ponia“ vertinamas kaip perdėtas gražbyliavimas. Emocijų rodymas verslo susitikimuose laikomas prasto tono ženklu, todėl bendraudami tiesiogiai su verslo partneriais negestikuliuokite, venkite išraiškingų veido mimikų.
Susitikimų metu svarbu palaikyti akių kontaktą, kad potencialus verslo partneris suprastų, jog domitės tuo, ką jis kalba. Patys kalbėdami taip pat nevenkite akių kontaktų, jei vengsite žiūrėti estams į akis, jiems gali atrodyti, kad kažką slepiate, nesate sąžiningas ar nerodote susidomėjimo aptariamu klausimu. Prieš priimant sprendimą įprastai rengiama keletas susitikimų ir tik gerai išanalizavus svarstomą klausimą su kolegomis, užimančiais aukštesnes pareigas, priimamas sprendimas. Įprasta dėl susitikimų tartis iš anksto ir pateikti tikslų planą, kas bus aptariama susitikimų metu. Estai maloniai priima suvenyrus ir kitas dovanėles, susijusias su jūsų atstovaujama šalimi. Vis dėlto, atkreipkite dėmesį, kad jos neturi būti itin brangios, nes galite sudaryti įspūdį, kad norite juos papirkti, todėl nedidelis suvenyras, šokoladas ar gėlės – puikus pasirinkimas.
Pirmasis susitikimas
Tam, kad pirmasis susitikimas būtų sėkmingas, gerai jam pasiruoškite, būkite gerai susipažinęs su aptariamu klausimu. Estai – itin punktualūs, todėl patartina į susitikimą atvykti 5–10 minučių anksčiau, kad spėtumėte jam pasiruošti. Jei vis dėlto vėluojate, būtinai paskambinkite ir įspėkite apie savo vėlavimą. Pasisveikindami tvirtai paspauskite ranką ir žiūrėkite asmeniui į akis, apsikeiskite vizitinėmis kortelėmis. Informaciją vizitinėje kortelėje rekomenduojama pateikti estų ir anglų kalbomis – vienoje kortelės pusėje informaciją pateikite estų kalba, kitoje – anglų kalba. Verslo susitikimai Estijoje vyksta pagal griežtą darbotvarkę ir iškart einama prie svarstomų klausimų. Estų verslininkai pirmojo susitikimo metu į jus kreipsis pavarde ir (ar) jūsų nurodytu titulu, tačiau geriau susipažinus netrukus jūsų bus paprašyta kreiptis tik vardu.
Komunikacija
Didžioji dalis estų moka daugiau kaip vieną kalbą. Be valstybinės estų kalbos, estai puikiai kalba anglų, rusų, suomių ir vokiečių kalbomis. Dalis Estijos gyventojų kalba tik rusiškai, nors šioje šalyje gyvena nuo pat gimimo. Anglų kalbos buvo mokoma dar Estijai būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, todėl su dauguma verslininkų nesunkiai susikalbėsite šia kalba. Verslo susitikimai su užsienio partneriais įprastai vyksta anglų kalba, tačiau išmokę keletą žodžių estų kalba tikrai pradžiuginsite verslo partnerius. Net paprasčiausias pasisveikinimas estų kalba gali padėti sukurti geresnį įspūdį. Verta prisiminti keletą populiariausių frazių: „sveiki“ – „tere“, „kaip sekasi?“ – „kuidas läheb?“, „ačiū“ – „aitäh“, „taip“ – „jah“, „ne“ – „ei“, „iki pasimatymo“ – „nägemist“.
Verslininkams, pramokusiems estų kalbos ir besistengiantiems kuo sklandžiau ja kalbėti ir rašyti, verta atkreipti dėmesį, kad kitaip nei lietuvių kalboje yra dviejų tipų bendratis, įmonių pavadinimai kabutėmis neskiriami, kabutės vartojamos dažniausiai perkeltine reikšme. Taip pat verta paminėti, kad negalima pažodžiui versti įmonės teisinį statusą nusakančio termino „uždaroji akcinė bendrovė“, nes tiesiogiai išverstas terminas reikštų „pajinę bendrovę“. Svetimžodžius estai adaptuoja arba išlaiko originalų pavadinimą, pavyzdžiui, „parmezan“ (parmezanas), „mozarella“ (mocarela). Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai paliekamas neadaptuotas terminas jį reikia rašyti pasviruoju šriftu net ir tada, kai jis yra sudurtiniame žodyje.
Kadangi šis straipsnis susijęs ne tik su Estija ir jos kultūra, bet ir su verslu ir eksportu, todėl pabaigai norėtume pateikti lentelę, kurioje rasite etikečių estų kalba įdomybes ir skirtumus nuo lietuvių kalbos.
|
Atvejis |
|
Estų k. |
|
|
|
|
Kabutės |
Įmonių pavadinimai skiriami kabutėmis: UAB „Ars libri“, bet rašant didžiosiomis raidėmis, kabutės nededamos, pvz., UAB ARS LIBRI. Produktų pavadinimai skiriami pasviruoju šriftu ar kabutėmis |
Kabučių nereikia: UAB Ars libri |
|
|
|
|
Procentai |
15 % |
Tarpas nededamas 15% |
|||
|
Matavimo vnt. |
100 g |
Tarpas reikalingas: 100 g arba 4 m |
|||
|
Pavadinimo šriftas |
Pajuodintas. Pvz., Adžikos PADAŽAS |
Pavadinimas gali būti pajuodintas. |
|||
|
Vienaskaita ir daugiskaita |
Vartojami abu variantai. Pvz.: „sūdyta silkė“ ir „sūdytos silkės“. |
Vartojami abu variantai |
|||